Poezija
04.04. VILTINGAI KLAUSI
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Ir vėl žiedadulkėmis nubarstytas takas.
Kai kam ir šienligės sukeltas čiaudulys.
Kai rytą vėl ugninė saulė teka,
Viltingai klausi: o kada palis ?
Kada lietus nuplaus gatves dulkėtas?
Kada medžius ir krūmus numazgos?
Galva apsunkusi. Ir žingsnis lėtas, lėtas.
Vos kėblini. Link upės, link vagos.
Bet ji išdžiuvusi . Jos niekas nemaitina.
Nugeibę vos alsuojantys miškai.
Tvankumas užgula lyg akmeniu krūtinę.
Tik noris išsitiesti paslikai.
Bet aš ne apie lietų čia. Ne apie lietų.
Lietus nei sąžinės, nei sielos nenuplaus.
Gamta nuplautų, jeigu tik galėtų.
Čia reikia kitko. Didelio. Kuklaus.
AR KAS MYLĖS ?
Ką mes į delną dėsim ?
Ką mes ant stalo patieksim,
Kai naują dieną lydėsim,
Nuėję ne vieną sieksnį ?
Nužengę ne vieną mylią,
Ne vieną taką išmynę .
Ar bus dar, ar bus kas mus myli ?
Ir mus ar mylės tėvynė ?
Ir ką mes tėvynei duosim,
Į jos seklyčią atėję ?
Ar vėl save apraudosim
Ir klausime: ar vertėjo ?
NESVAIČIOK
Neskaitykit. Bus be galo liūdna.
Neklausykit. Bus labai sunku.
Kam jūs norit parašyti skundą?
Tiems, kur tiesą pavadins gandu ?
Laiškas nepasiekia adresato.
Jį skaitys ne tas, kuriam rašei.
Tikintis miražų pilį stato.
Trykšta tiktai patyčių lašai.
Jeigu vagia - tai tik įtarimas.
Nuomonė - gal neapykantos kalba ?
Blaškosi keistuolis nenurimęs.
Liks jam tiktai kriukis ir terba.
Viskas jau paskirstyta. Pasverta.
Padalinta. Net ką tu turi,
Mąsto, gal ir tai atimti verta,
Ar palaukt dar, kol šį tą kuri.
Tik nesvaičiok, laikinas statiste.
Tu į jų planus nepatenki.
Jie begėdiškai tau leidžia nuolat klysti.
Bet tikėti jais - juokai menki.
VISI TĄ TAURĘ IŠRAGAUSIM
Ir aš jau neturiu ko laukti.
Ir niekas jau manęs nelauks.
Nejaugi laikas iškeliauti
Į šalį poilsio gilaus ?
Tik skausmas netekties. Tik skausmas.
Karščiausi žodžiai nepaguos.
Visi tą taurę išragausim -
Nuo priešo kirčio, ar ligos.
Mes sunkiai kenčiame vergiją
Šlovės, valdžios ar pinigų.
Bet netekties žaizda negyja.
O viskas tampa taip pigu.
Tiktai dvasia nenuvertėja.
Paties Aukščiausiojo skirties.
Bet jau prie slenksčio priartėję,
Ar žinome: o kas ją tęs ?
TIK PATS
Gali nubust vidurnaktį. Kai aušta.
Arba tiesiog drybsoti lig pietų.
Tau nesvarbu, kada paimti šaukštą,
Nes atsakingas sau esi tik pats. Tik tu.
Nėra su kuo išjuokti kvailą gandą.
Ar paklausyt naujų rimtų žinių.
Kai akys kokią netvarką suranda,
Gali tiesiog pasiųst ją po velnių.
Už nieką tu nesi jau atsakingas.
Ir niekas tau taip pat nepriekaištaus.
Gal net pats sau esi nereikalingas.
Pasiieškok ko nors užkąst aštraus.
Gali lašelį įsipilti. Tik lašelį.
Per mėnesį gal kartą, ar rečiau.
Tau niekas nieko pasakyt negali.
Tik prie savęs prisėski. Kuo arčiau.
Atgal
