Poezija
03.27. DAR PASIDŽIAUKIME
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Dar pasidžiaukime Verbom, šventom Velykom,
Kol leidžia uždarytiems nors šį tą.
Ar žmoniškai gyvent vilties dar liko,
Sukudakuos mums vištgaidis - višta.
Gaidžių kakarykū neteks išgirsti,
Nes jų gamtoj "nebuvo". Niekados.
Jau baigia naują padermę įpiršti,
Kuri nedės kiaušinių, negiedos.
Bet apskritai, nustokime čia taukšti
Apie tuos vištų ir kitokius kiaušinius.
Pamirškime dvilytį seną paukštį.
Bus viskas tik "okei", "perfect" ir "njus".
Vaivorykštinės uodegos - grožybė.
Neliks lyčių, nei gaidžio skiauterės.
Mes tapsim vištgaidžiai. Visi. Kertu lažybų -
Būt vyru, moterimi niekas nenorės.
Vaikai ? Vaikai tik iš mėgintuvėlio.
Bet tiems belyčiams nesakys " vaikai."
Mes taisome klaidas, kurių Gamta privėlė.
Ateina šviesūs Vištgaidžių laikai.
PATIKLUMAS
Koks prakeiksmas tave lydėjo,
Kad savo laimės neradai.
Kada ir kam tu nusidėjai,
Kieno likimą suardei ?
Nejau lemtis už nieką baudžia ?
Nejau jinai akla visai ?
Tačiau kodėl taip rūsčiai, skaudžiai?
O gal tu blogiui priklausai ?
Net musės juk nesi nuskriaudęs.
Kodėl vien vargas skirtas tau ?
Ir kas tą paslaptį išgliaudys ?
Bet jau ir aš ją supratau.
Tu patiklus per daug ir geras.
Kitiems save išdalini.
Tačiau prieš Gėrį vyksta karas.
Tu kaip auka jo gyveni.
SVARBIAUSIA UŽDUOTIS
Svarbiausia užduotis - debilizuoti,
Įteigti, kad rinkimai perkami.
Rinkėjas - palaida bala, o jie - organizuoti,
Todėl visur ir visada Jie bus pirmi.
Jeigu ateis tiktai savi rinkėjai,
O tie, apmulkinti, iš viso nebalsuos,
Kalti bus ne rinkimai - tie, kur patikėjo ,
Nerinkdami į "kitą pusę" stos.
Gerai, kai galima įtikint kvailį,
Kad jis čia nieko nelemia, kad jis - tuščia vieta.
Tad visad rinkimus laimės pakeitę kailį,
Nes jiems padės laimėt pati gamta.
Kas nusmegenintą elektoratą turi,
Dar prisidurs ir nebalsuojančių kvailių.
Štai kokį mitą apie rinkimus sukūrė.
Bet ... visko jums išduoti negaliu.
JEIGU VARGAI APNINKA
Jeigu vargai apninka tavo kraštą,
Neverk, pažvelk į seną gimtą raštą.
Vienybė įveikė karus ir marą.
Tad susitelkime ir dirbkime kaip dera.
Verkšlent, dejuot ir pyktintis netinka,
Pagerbkim tautą - žemės šeimininką.
Visur gerai. Bet tegul bus gerai, kur mes.
Nelaukim kol mums trupinį numes.
Mokėkim tiesą, išmintį branginti.
Mokėkim, jei reikės, Tėvynę ginti.
Mylėkim darbą, šeimą ir namus.
Kad visos tautos imtų gerbti mus.
