Poezija
03.26. ŠVENTŲ VELYKŲ RYTĄ
ALBINAS ANTANAS KAZLAUSKAS
Velykų varpai virš pavasario klonių
Prikėlė gyvybes naujam atgimimui.
Šventovėse glaudžias palaminti žmonės,
Malda prisilietę prie Kristaus likimo.
Apsigaubė širdys tiesos aureolėm,
Gerumo daigus ryto saulėn iškėlę.
Pradingo erdvėj, neužmatomos toliuos
Apgaulės ir negandų tamsūs šešėliai.
Ir krinta sietynų lietus iš aukštybės
Į pirmąjį žiedą, į medį šakotą.
Velykų aušroj Gėrio Žvaigždei sužibus,
Iš naujo pražysta tikėjimo sodai.
