Poezija
03.16. AKIMIRKOS AMŽINYBĖ
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Gyvenimas nepanašus į lyriką.
Nors gražbylystėmis mes tikim per dažnai.
Atrodo, išsiskyrėme akimirkai,
Bet jau nesusitiksim amžinai.
Tik mirksnis. Lyg negirdimas atodūsis
Nutraukia jungusią mus kasdienybės giją.
Džiaugsmingus įvykius ir baisiai nusibodusius
Nutrenks negrįžtamai į užmaršties vergiją.
Iš tų akimirkų ir laimė sudaryta.
Lyg kilimas nupintas iš gėlių.
Nepriekaištauk, kad tau kiekvieną rytą
Aš nekartoju, nesakau myliu.
Joks žodis neatstos širdies plakimo.
Ir šilto žvilgsnio niekas neatstos.
Nereikia niekam svetimo likimo,
Tegul nelieka farso, nei klastos.
IR SAULĖ TA PATI
Ir mes vis tie. Ir Saulė ta pati.
Ir Žemės rutulys nepadidėjęs.
O ateitis tokia, kaip praeity.
Net jei numirtume už tiesą ir idėjas.
Tikėjimas vėl slops arba stiprės.
Bet tikras liks tik mūsų genų kodas.
Visi mes geriam iš vienos taurės -
Ištroškę meilės, laimės ir paguodos.
PASAULIO UŽVALDYMAS
Ištikimai ir sau, ir jums meluoju.
Jau įvaldžiau metodiką klastos.
Tai sau. Ne jums gerovės kelią kloju.
Tiesa valdžios ir turto neatstos.
Nes teisingumas vertę jau prarado.
O kas apčiuopiama, įkvėps meluot toliau.
Kvailiams pakanka farso ir parado.
Paviršium šliaužiantys nesikapstys giliau.
Svarbiauia - taip meluot, kad patikėtų.
O netikinčius tuoj visi pasmerks.
Kvailių palaikančių mums kuo daugiau reikėtų,
Nes likus mažumai, ta mažuma tik verks.
Ji bus neįgali. Bedantė ir bejėgė.
Nes dauguma kvailių ja netikės.
Mes po batu ją būsim taip prislėgę,
Kad trauksime kaip šapą iš akies.
Kai opozicijoj visai neliks nė vieno,
Kai žmonės sąžinės chimerą nusimes,
Mes būsim kaip Jot Es ( na, tas -" iš plieno"),
Pasaulį amžiams užvaldysim MES.
Melu juk ir į dangų kelias grįstas.
Svarbiausia - kad juo eitų žmonija.
O jei kas nors dar prieštarauti drįstų,
Vieni niekai. Nes tai - tik šunauja.
KĄ PASAKYTŲ KARSAVINAS ?
Ką pasakytų Levas Karsavinas ?
Ar sugebėtų ką nors pakeisti ?
Jei okupacija - išvadavimas .
O prievarta? Prievarta - laisvė.
Numiręs ir bombos kūrėjas.
Nobelio laureatas Sacharovas.
Taip pat pakeisti norėjęs
Naktį - į dieną, Rytus - į Vakarus.
Visi jie. Visi. Nuo pat dekabristų.
Už gyvenimą ėjo mirti.
Ar be Černyševskio kas nors dar išdrįstų
Vergo titulą nacijai skirti ?
O jį net Leninas garsiai citavo.
Pats tapęs caru. Dievybe.
Motuše, motuše. Kodėl apetitas tavo -
Pati baisiausia savybė ?
Kodėl vis maža ? Žemės, aukų ir dydžio ?
"Visa Mendelejevo lentelė ..."
Girkis kiek lenda. Aš tau nepavydžiu.
Bet pagalvok- kur veda šis kelias.
Atgal
