Poezija
03.10. NORĖČIAU TIK TRUMPAM
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Norėčiau tik trumpam sustoti
Ir atsigręžti atgalios,
Bet traukinys palieka stotį,
Jau tuoj jis per laukus šuoliuos.
Aš nežinau, kur kelio galas.
Miškų ir klonių pabaiga.
O traukinys toks žalias žalias.
Bet gal ir jis sustos staiga.
Net kelio dar neįpusėjęs
Sustos jis vidury nakties.
Širdy tiek nerimo pasėjęs,
Ar jis bent pažadus tęsės ?
PASAULIO KARAS
Pasaulio užgimimo karas.
Nors nevadinamas karu -
Elementariosios dalelės,
Tai elementaru.
Konstantos fizikinės visos.
Ir sąlygos. Nuo pat pradžios.
Tikslingai šviesmečiais nutįso
Protu nematomos valdžios.
Ir šviesmečiai. Ir begalybė.
Ir dėsniai. Viskas realu.
Nežinom tik,. kas ta Galybė,
Nes dar ropojam po stalu.
Kiek laiko ta kvaila ląstelė
Sugaišo kurdama akis.
Ir smegenis - mąstyt jau gal,
Bet ateities nenusakys.
Ar mes, dvikojai, nusipelnę
Šlovės protingų padarų.
O gal mes neverti nė velnio,
Kariaujam su Gamtos karu ?
LYG MEDUS
Lyg medus man tavo lūpos,
Rankos - šilko švelnis.
Būtų prieš tave suklupęs
Net patyręs velnias.
Aš esu tik pusbernėlis,
Vakar atjunkytas.
Tavo saldžios glamonėlės
Man pasaulis kitas.
Įklimpau giliai lyg musė
Į tavas žabangas.
Tik lengva skiedrelė būsiu
Ten, kur meilės bangos.
IŠ TUŠTYBĖS ŠULINIO
Pasisėmėme tuštybės
Iš tuštybės šulinio.
Ir neliko tapatybės,
Ją visai nuzulino.
Kaip monetą nudėvėtą,
Kur praranda vertę.
Bandom vėl sugrįžt į vietą.
Bet ar buvo verta ?
Taip visi suvienodėjom.
Nebeliko bruožų.
Kur veidai ? Kur juos padėjom ?
Kas juos taip nudrožė ?
KEIČIAS MŪSŲ ŽMONIJA
Nei mergaitė, nei berniukas,
O įvaikintas šuniukas.
Ar nuo šiolei tas šuniukas
Bus vienintelis anūkas ?
Keičias mūsų žmonija.
Greit beliks tik šunauja ?
Dieve, mes juk ne prieš šunį.
Bet ar tai žmogaus viršūnė ?
ŠVENTOS KARVĖS
Indijoj nemelžtos karvės
Velka tešmenis žeme.
Puola musės, puola sparvos,
Bet visiems - nei bū, nei me.
Kas apgins raguočių teisę ?
Kas konvenciją rašys ?
Tiek bepročių prisiveisę,
Bet užvis kvailiausias šis.
"Karvė - tai tiktai konstruktas.
Tai ne pieno mašina."
Kvailas požiūris įbruktas.
Bet užtenka jau. Gana.
Tegu karvės pačios sprendžia -
Kas jos - karvės, ar arkliai ?
Jos tik dėl melžimo kenčia.
Bet yra kiti keliai.
Gali jaučiais pasiversti.
Karvė gali tapt ožka.
Tampo tešmenis lyg svarstį.
Kam jas baudžiam ? Ir už ką ?
Baigia reikalai pašlyti,
Bet konvencija - viltis.
"Socialinę jos lytį"
Skeltanagiai nustatys.
Karvė gali būt kuo geidžia.
Kuo ji jaučias, tuo ir bus.
Vištoms duokim vardą gaidžio.
Ypač punktas šis svarbus.
Kad į galvą kam nešautų
Nukarpyti uodegų,
Ar maitinti karvę šaukštu,
Arba gvieštis jos ragų.
Jau gana tos neteisybės.
Nesvarbu kok veršis gims-
Jautis, ar tešmuo nudribęs,
Jį konvencija apgins.
Viską sustatys į vietą,
Sudėlios į stalčiukus.
Kaip Skerdykloj pažadėta -
Bus gyvenimas puikus.
LYG SKIRTINGUOSE PASAULIUOSE
Mes lyg skirtinguose pasauliuose gyvenam.
Net žodžių reikšmės daros nebe tos.
Atrodo, dar negimę jau pasenom,
Nors skaitome iš knygos atverstos.
Tačiau siužetas, atviros jos mintys -
Netikra, svetima ir netgi atgrasu.
Ir protas tartum seifas užrakintas,
Pasaulis pilkas, šaltas, be spalvų.
Kodėl neieškome kelių iš kasdienybės,
Įsiurbiančios, klampinančios giliai ?
Tas purvas jau įaugęs, ne prikibęs.
Pamiršom, kad yra šviesos keliai.
Kad viskas buvo sėkmei numatyta.
Kodėl nusigręžėm nuo laimės mums skirtos ?
Kodėl vis renkamės pasaulį kitą ?
O kas gi tikrą kelią atkartos ?
ŠIS PUSDIENIS
Šis pusdienis ne be naudos praėjo.
Darbų daugiau nei per visus metus.
O kaip jie sutrukdyti man norėjo.
Dabar iš nevilties kramtyčiau sau pirštus.
Bet, ačiū Dievui, kad užteko proto
Klaidingų patarimų neklausyt.
Dabar tik mano klaidomis jie grotų
Užteršdami gandonešių ausis.
Ne pirmą kartą tenka tai patirti.
Pavojingiausi - pataikaujantys draugai.
Tik neik su jais medžioklėn, ar į pirtį.
Beliks tiktai kanopos ir ragai.
TIK ATPAŽINKITE JŲ SĖKLĄ
Jie ims įrodinėti, kad pasaulis
Kaip blynas plokščias, o ne rutulys.
Jie įsakys tikėti. Jie ne kaulys.
Jie net į jūsų smegenis įlįs.
Nepulkit ginčytis ir neigti šlykštų melą.
Tai bergždžias darbas. Jie vis tiek laimės.
Kaip auksu verčiantys alchemikai metalą,
Jie teigs esą ne žemiškos kilmės.
Jie iš TENAi, kur jums nesisapnavo.
Jie vyresni. Ir gudresni. Dievai.
Jie pripažįsta tiktai veislę savo.
O tu jos nė kruopelės negavai.
Tik atpažinkite jų sėklą. To pakanka,
Kad neprarytų dvokiantys nasrai.
Išliks visi, kam orientacijos pakanka.
Tik elkitės protingai. Ir dorai.
