Poezija
03.01. Sparnuotosios eilės
Rita Bijeikytė –Gatautė
O skriskite mano sparnuotos eilės
Į platų pasaulį už vėją greičiau.
Te suteikia viltį mums saulė ir gėlės,
Apglėbti pasaulį su meile tvirčiau.
Te kyla į dangų, kas gyva, kas jaučia,
Te kyla į dangų taurieji jausmai.
Te skrieja ir mano sparnuotosios mintys,
Kartu su pavasariu lauktu ilgai.
Bitutės skrajoja aksomo sparneliais,
Ieškodamos saldaus nektaro gėlių.
Te skrieja ir mano eilėraščių posmai
Į platų pasaulį, į širdis žmonių.
Užgimsta ir skrenda sparnuotosios eilės
Iš mano krūtinės, iš dvasios gelmių.
Paskleiskite tyliai eilėraščių knygą,
Ten tikras nektaras širdelėms žmonių.
© Copyright: Rita Bijeikytė- Gatautė, 2021
2021-03-01
Paminklai
Metai – akmenys apsamanoję,
Švyti mėnesienoje mėnesiai jų.
O kartais metai sunkūs –
Tarsi akmenys po kaklu.
Metai – langai į pasaulį
Tarp tiekos pasaulių į saulę.
Donelaičio metai, lelijom pražydę,
Aukštųjų Šimonių likimo,
Šventųjų raštuos metai.....
Metai planuojami,
Plaunami, nenuplaunami,
Glostomi vėjų, draskomi audrų.
Gimimo metai, audrų, polėkių...
Eina, nueina ir tampa akmenimis,
Švytinčiais mėnesienoj.
Feniksas
Eini ...
O gal atrodo?
Keliais nubraižytais, žemėtais
Žole šliauži,
O lietus žliaupia ir vėjas
Drebina lyg skruzdę kelyje.
Čia žemėje skaistyklą praeini
Ir, dėkojimu priėmęs
atvirą smerkimą,
Beldies į žemę praradimų.
Eini,
O gal atrodo?
Iš tiesų skrendi!
Kaip paukštis Feniksas
Viršukalnėn pakilęs,
Žemėj duodi vaisių.
Pėdos
Pėdos,
Bėdos
Didelės ir
Mažos,
Gilios,
Nežymios
Ašarom žiba,
Lelijom languos.
O kartais pėdos suktos
Lyg lapės
Slepiasi rogėse,
Tarpuvartėse prišąla,
Net pataluos.
Ieškotojo pėdos
Tyko ir stebi
Brangesnio už deimantą
Ieško – sielos.
Pėdos ateina,
Pėdos išnyksta
Lyg dūmai virš miesto
ir praeities.
Atgal
