Poezija
02.16. NE RAŠALU
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Ne rašalu rašykim Tautai laišką.
Krauju jį parašykime. Krauju.
Kad nuolat mulkinamai jai pasidarytų aišku -
Nereikia mums tų pranašų naujų.
Gana. Jau komunizmo atsikandom.
Kodėl ir vėl apgaudinėja mus.
Patogiai užsiropštę mums ant sprando,
Apkvailina ir laimi rinkimus.
Bet mes jų nerenkame . Rinkimus tik žaidžiam
Jie patys susikūrė etatus.
O mes po melo šabakštyną klaidžiojam.
Ir klaidžiosim per amžius. Ne metus.
Kol valktį nuo akių nusikrapštysim.
Mąstyti imsim ne sėdyne, o galva.
Kol tunelio gale šviesos nepamatysim.
Mes būsim tik gubernija. Ne Lietuva.
AR PLAKA DAR
Ar plaka dar ledinės mūsų širdys,
Sukaustytos abejingumo nejautros ?
Kodėl apie niekšybę vos išgirdęs,
Prieš ją nė vienas nekelia audros ?
"Ne mano reikalas. Juk tai manęs neliečia.
Tegu kiti tuo pasirūpina. Kiti."
Kodėl neskauda mums ?Kodėl mes ne piliečiai ?
Ir patys liksime vienatvei palikti.
Susvetimėjimas lyg rūdys tautą ėda.
Vis tolstam. Riejamės. Kasdien vis piktesni.
Apšmeižt, įžeisti artimą ne gėda.
Dar žemėj degam pragaro ugny.
Taip noris rėkti, šaukt - atsikvošėkit.
Sustokit. Neapykantos gana.
Bet vis lyg šuniui einam pjauti šėko.
Ir vėl išaušta nevilties diena.
SIENOS
Pasauly buvo trys garsiausios sienos -
Raudų, Didžioji Kinų ir Berlyno.
Bet vargas spaudė šalį melagienų
Ir ji Berlyno sieną sunaikino.
Nors beprotystės apimta pati ją "kūrė".
Per vieną naktį. Bandė atsitiesti.
Bet tiems, kas proto, sąžinės neturi,
Vis tiek ateina laikas ir nudvėsti.
O regis buvo šitiek prisiplėšta.
Vergavo ėdamos vis naujos teritorijos.
Paspringo. Vagiui pasidarė riesta.
Kur dingo impotentinės teorijos ?
Apie kultūrą, nešamą su "matais".
Apie žmogėdrų įpročių teisyną ?
Šiurpi istorija rašyta automatais.
Tad griuvo sienos. Ir ne tik Berlyno.
VĖL KYLA ŠARŠALAS
Nejau norėsite pagarbint Viešpatį
Susirgusios pusiaukalbės žodžiu ?
Bet aidą "Bromos atvertos ing viečnastį"
Ir vėl akligatvių pakampėse girdžiu.
Vėl kyla šaršalas ir bruzdesys vėl kyla.
Už kampo tykoja lyg šmėkla praeitis.
Kas drumsčia ramią, taurią laiko tylą ?
Esą ramybės niekas nematys.
Beraščiai pučias ir suįžūlėję žada:
Tas tris raides įvesime tikrai.
Nejau tauta kentės užkandus žadą ?
Nejaugi pasielgsim nedorai ?
NORS TIKIMĖS REZULTATO
Kai galvos nėščios idėjomis,
Tai tikimės rezultato.
Bet kaip ne kartą girdėjome,
Dažniausiai jo nesimato.
Savaime neatsiranda
Jokių realių dalykų.
Tingėjai įtempti sprandą ?
Mintis mintimi ir liko.
Tarp idėjos ir rezultato -
Šviesmečio nuotolis. Aišku ?
Jei kas atstumo nemato,
Tegul bando kreiptis laišku.
Tik biurokratai žino,
Kaip nužudyt idėją.
Jie proto nepripažino.
Jie apie jį negirdėję.
TĖVŲ NAMAI
Kodėl širdy taip neramu ?
Tas ilgesys tėvų namų,
Kuriuos tu taip trumpai turėjai,
Nes juos sugriovė laiko vėjai.
Išrovė širdį ir medžius.
Manei, kad ašaros nudžius.
Bet kaip kankina ilgesys,
Joks žodis jau nepasakys.
Tiktai skaudės. Labai skaudės.
Bet niekas šito negirdės.
Tai ilgesys tėvų namų.
Skaudės. Bus visad neramu.
Atgal
