Poezija
02.10. SUBRENDOM DAR VAIKYSTĖJ
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Subrendom dar vaikystėj. Per anksti.
Tada vaikystės niekas neturėjo.
Mes buvom užmiršti paties Kūrėjo.
Bet keista. Tu ant nieko nepyksti.
Dabar jauniems galbūt sunku suprasti,
Kaip duoną pelnėm vaikiškais delnais.
Ir į pasaulį plaukėm nemunais.
O šiandien nesunku sau kelią rasti.
Tiktai tausokim, gerbkim tai, kas duota.
Tėvynė dar tik iš griuvėsių kelias.
Trapus ir apgaulingas Laisvės kelias.
Tegul jos niekas niekad neišduoda.
IR BŪKIM MYLIMI
Ne šaltis ir ne vėjas stingdo kraują.
Ir šildo mus ne krosnių šiluma.
Bet jei širdis dėl meilės nekariauja,
Jei ji kitos širdies nemylima.
Jinai pavirs ledu. Net nepažinus,
Koksai saldus tas meilės bučinys.
Jisai svaigesnis nei svaigiausias vynas.
Ir šimtąkart karštesnis nei ugnis.
O būkime laimingi. Ir mylėkim.
Mylėkime. Ir būkim mylimi.
Jei reikia, ašaras ir kraują liekim.
Bet būkim. Ir išlikim. Savimi.
SULAUKSIM IR ŠVENTŲ VELYKŲ
Rūsti žiema. Speigai. Ir baltos pūgos.
Nors kalendorinis pavasaris už lango.
Bet šaltis, kalendoriaus nepabūgęs,
Dantim lediniais kandžiotis nevengia.
Net ir vaikai lauke nepramogauja.
Per daug jau piktas tas ledynų grožis.
Šiaurys nuo ryto barsto sniego saują,
Aukštom pusnim visus kiemus užgožęs.
Atrodo, kad žiema net nesiruošia
Užleist pozicijų pavasariui ir šilumai.
Bet jau kitaip ir parko medžiai ošia,
O saulė gręžiasi į žemę mylimą.
Duok, Die, sulauksim ir šventų Velykų.
Pradžioj balandžio. Šiemet jos ankstyvos.
Nebeilgai margučių laukti liko.
Sveiki sulaukę jų. Visi, visi, kas gyvas.
STABAI
Kai gryčioje, kur žibalinė lempa rūko,
Sueidavo kaimynai su vaikais,
Nei filosofijos, nei išminties netrūko,
Nors buvo tai dar priespaudos laikais.
Be akademijų, be universitetų
Bedantės burnos tardavo žodžius,
Kurių ir šiandien paklausyt vertėtų.
O šiandien kas ? Liežuvis te nudžiūs.
Visiems plepėtojams, nežinantiems ką sako.
Tarytum neturėtų smegenų.
O seniams proto, patirties užteko.
Ir šiandien jų pamokslais gyvenu.
Tai jie išmokė. Dirbti ir mylėti.
Tėvynę, šeimą, kalbą. Tiktai jie.
O šiandieniniai - lyg stabai nulieti.
O Dieve, Dieve. Vargas tau, šalie.
TIK NESIGIRKIME
Tik nesigirkime, kad mes labai pūkuoti.
Korupcija - tai mirtina liga.
Kiek galim patys jai save aukoti ?
Jei neišgisime, numirsime varge.
Nuo pažadų tik šleikštulys sukyla.
Mes jos negydome. Mes mirštam nuo ligos.
Kada teismai atvers jos storą bylą ?
Ar vis atidėlios ? Be atvangos.
RINKĖJAS PATIKĖS
Tu įsidėk į galvą ar makaulę.
Ne vien tik į kišenę įsidėk.
Jei šitiek metų loji vien už kaulą,
Gal paieškok kitos sau pavardės.
O jei nenori seno vardo keisti,
Tai partiją tikrai pakeist reikės.
Gerai gyvent tik pašlemėkui leista.
Meluok ir vok. Rinkėjas patikės.
NIEKAS JIEMS NEBUVO ŠVENTA
Nežinau, kaip išgyventa,
Iškentėta su rauda.
Nieko jiems nebuvo šventa.
Nieko. Niekur. Niekada.
Tos piktadarystės vaisiai
Nuodys dar ilgai ilgai.
Tegu Dievas juos nuteisia,
Jeigu nenuteis vaikai.
KAI NEREIKIA JAU
Pasimiršta ir vardai, ir datos.
Ir veidai išblėsta atminty.
Atmintis - geriausias biurokratas.
Braukia tai, ko jau nesupranti.
Ko nereikia jau. Kas jau nebetarnauja.
Kaip tos formulės, kurių nebereikės.
Deda įrašą į atmintį tik naują.
O senienom, kasgi patikės.
