Poezija
02.10. MANO LOBIAI
ALBINAS ANTANAS KAZLAUKAS
Didžiuojuosi, kad lobių daug turiu,
Jų negaliu apglėbti ir panešt:
Versmes šaltinių, upių, ežerų
Ir Kuršių marių, Baltijos gelmes.
Turiu žydrynę tėviškės dangaus,
Pušynų aromatą ir kalvas,
Kur vakaro šešėliuos prisiglaus
Nuo rūpesčių pavargusi galva.
Džiaugiuos, kad mano paukščiai rytmečiais
Dar gieda serenadas po langais...
O kai aplanko laukiami svečiai,
Bujoja sieloj pagarbos daigai.
Aš turto, brangenybių daug turiu,
Dosniai jais dalinuosi su visais:
Ryto rasom, sietynais žiburių,
Vaivorykštėm ir vakaro gaisais.
Pakaks visiems... Man reikia tiek nedaug -
Tik mūzos žemėje ir danguje,
Kad pasakyt galėčiau: "Suradau
Ją mylinčioje savo širdyje."
