Poezija
02.07. SVAJONĖ
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Nuo pat jaunų dienų vejuosi aš svajonę.
Nuo pat jaunų, nuo pat jaunų dienų.
Kad ją pavysiu, net nekilo abejonė,
Tačiau ir šiandien ja aš gyvenu.
O ji vis bėga, skrenda tartum paukštė.
Ir tolsta. Bet aš ją vis tiek vejuos.
Čia pažemėj jinai, čia kyla vėl į aukštį.
Ir aš nepaveju. Aš vis toliau nuo jos.
Saulėlydis. Jau nebe tos ir jėgos.
Bet aš vejuosi ją. Tik ja aš gyvenu.
Nors suprantu - gyvenimą nubėgęs,
Jau nepavysiu jos. Bet kaip svajot kilnu.
UŽ DURŲ
Už durų yra dvi pusės.
Tai laukas ir kambarys.
Bet mums juk svarbu, kur būsi.
Kurioj durų pusėj, kuris ?
Ar žinom, kas gali tekti ?
Ar rinktis teisę turi ?-
Už durų šalti per naktį ?
Ar būt šiltam kambary ?
REIKĖJO ANKSČIAU
Pakeisti darbo rinkos
Negali net arklys,
Nes kvailį išsirinkęs,
Rinkėjas visad klys.
Paskui atsikvošėjęs,
Bandys taisyt klaidas.
Bet brokas - jau išėjęs.
Ir laikas jau ne tas.
Reikėjo pamąstyti
Kur kas, kur kas anksčiau.
Bet vėlei teks sakyti:
Reikėjo. O tačiau ...
VISKAS UŽKODUOTA
Čia gyvenimas įkalintas į mintį
Kaip inkliuzas gintaro laše.
Kad galėtume per amžius prisiminti,
Nors suskaldytų jį akmenų kruša.
Dieve, kaip per daug mums visko duota.
Kam mus ėda alkis iš vidaus ?
Kas svarbiausia - viskas užkoduota.
Net tuštybė potraukio godaus.
Čia sutilpęs visas mūsų protas.
Aistros ir šykštuoliški darbai.
Eis liūdnai per žemę Juozapota.
Ir ieškos, ko tu nesuradai.
O BUVO
Ar žinote, kodėl upelis rauda ?
Kodėl iš skausmo plyšta jo širdis ?
Tai mes padarėm jam didžiausią skriaudą,
Kuri net jūrą greitai pražudys.
Kur dingo jo skaidrumas krištolinis
Ir kupina gyvybės sietuva ?
O buvo mėlynas virš jo dangus. Kaip linas.
Dūzgėjo bitėm sodų Lietuva.
O buvo. Ir kvėpuoti buvo lengva.
Kai neteršėm. Nei oro, nei vandens.
Dabar nuo smarvės užsidarom langą.
O kaip vaikai ? O kaip vaikai gyvens ?
NEGALIU PABĖGTI NUO MINČIŲ
Negaliu pabėgti nuo minčių.
Jos palaidos kaip ruja skalikų.
Nesulaukiu giminių, svečių.
Tiktai mintys. Vienos mintys liko.
Net galvoj sutilpti joms sunku -
Išsiveržia ir žodžiu, ir darbu.
Jas keisčiausioj vietoj sutinku,
Tad rašau jums patarimą svarbų.
Oi, neleiskite išsikerot mintims.
Jos lengvai materija patampa.
O suižūlėję veikti ims.
Neretai ir negyvai užtampo.
Įsileiskite į galvą tiktai tas,
Nuo kurių tikrai nekils pavojus.
Dažnos jų vaizduoja nekaltas,
Bet sužlugdo vien tik pagalvojus.
NEIEŠKOK VAKARYKŠTĖS DIENOS
Neieškok vakarykštės dienos.
Ji pradingo ne vakar. Seniai.
Gal rytojus tikrai įdienos,
Bet ir mes jau ne čia, o tenai.
Kur nei vakar, nei šiandien nėra.
Tik vaizduotės goslus reginys.
Kaupias debesys. Kyla audra.
Kaip liga patalan surangys.
Kas apgins mus ? Ir kas mus apdraus ?
Kai vienatvėj pajuosta dangus.
Kam tiek prakaito, kraujo sūraus,
Jei pasaulis vis tiek per brangus.
Atgal
