Poezija
01.05. KELKIT, SAKALAI ! Skiriu žuvusiems už Lietuvos laisvę
Albinas Antanas Kazlauskas
Kelkit, sakalai! Jūs taip anksti užmigot
Ir palikot arti pradėtus laukus,
Nebaigtą rašyti laisvės ryto knygą
Ir neužaugintus mylimus vaikus.
Kelkit iš košmaro, kulkom suvarpyti
Pasalūnų rankom iš kitos šalies,
Siekusiems užgniaušti atgimimo rytą,
Smurtu ir žudynėm laisvę nugalėt!
Kelkitės iš sapno girių ažuolėliais,
Uosiais ir berželiais šilo pakrašty!
Iš šalies, kaimynės, aidi griausmai vėliai,
O jos žodžiuos skamba užmojai pikti.
Stokite į gretą su sūnais ir dukrom,
Kur užaugę drąsiai pavaduoja jus,
Krūtines atstatę tankams ir pabūklams,
Vėl už krašto laisvę seikėsit krauju!
Miega sakalai-jauni, tvirti kaip liepos,
Daug dar nesuspėję duoti ir mylėt,
Širdimis ir rankom Lietuvą apglėbę
Bei prisakę saugot laisvę mūs šalies.
Atgal
