Poezija
10.24.Žuvėdros atneša meilę
Vitas Peras Pilvelis
Karmen, tu Dievo dovana, man skirta,
Tu artima-tolima mano mylima.
Kodėl ošia jūra, skalauja jūros krantą?
Žuvėdros atneša meilę jūros bangomis.
Balti laivai - žuvėdrų lydimi,
Merginų krante laukiami.
Tu sugrįžai, mielas drauge.
Skriskite balti balandžiai.
Karmen, tu Dievo dovana.
Gitaros aimana, smuiko stygos,
Lakštingalos giesmė, vyturio čiurlenimas,
Rožių raudonų, baltų, lelijų mėlynų.
Mama, na kodėl palikai mane, argi meilės nėra?
Sugrįžk, sugrįžk, mama, tave šaukiu.
Mama, motina visų. Kodėl palikai
Jūros krantus? Skriski žaibo greičiu,
Paukščių takais, meilės žiedais,
Baltijos jūros gintaro krantais,
Atneškit, sakalai, švyturio atšvaitais.
Gegutė kukavo metus. Mėlynakėms
Karalaitėms skaičiavo.
Tu žaidei su saule, šėlstančia jūra,
Ugningos pirmosios meilės
Lietuvaitė mėlynakė karalaitė.
Skriskite, balandžiai, ryto aušra,
Mėnulio šviesa.
Rasa yra amžina, kaip ši meilės aistra.
Kaip ir daina - rudens
Auksinių kopų - Palanga.
Atgal
