Poezija
06.23. Dovanos krikščioniui
Kokios dvi dovanos
Pačios svarbiausios
Tavo gyvenime, tautoje?
Gyvybė ir krikštas –
Dvi datos brangiausios,
Neatšaukiamos dovanos –
Amžinos.
Su motinos pienu
Gyvybė auga,
Dangaus ir žemės
Kūrėjo rankose,
Šventoji dvasia
Nepaliaujamai teka,
Tarsi upelė
Krikšto jėga –
Dievo vaikams pažadėta.
Jau šimtmečius šešis
Irkluojam į priekį,
Per istorijos vandenis
Grumiamės.
Žiburiai atgimimo
Pirmosios knygos:
Mykolo Daukšos,
Martyno Mažvydo ...
Per gyvenimą lydėjo.
Kiek kilnių žmonių
Šventųjų keliais išėjo. ...
.....
O kai lankysitės
Žemaičių Kalvarijoj,
Atsigręžkit į Turino drobulę –
... Suprasit gal tuomet,
Ką krikščionybė davė Lietuvai, lietuviui.
Feniksas
Eini ...
O gal atrodo?
Keliais nubraižytais, žemėtais
Žole šliauži,
O lietus žliaupia ir vėjas
Drebina lyg skruzdę kelyje.
Čia žemėje skaistyklą praeini
Ir, dėkojimu priėmęs
atvirą smerkimą,
Beldies į žemę praradimų.
Eini,
O gal atrodo?
Iš tiesų skrendi!
Kaip paukštis Feniksas
Viršukalnėn pakilęs,
Žemėj duodi vaisių.
Pėdos
Pėdos,
Bėdos
Didelės ir
Mažos,
Gilios,
Nežymios
Ašarom žiba,
Lelijom languos.
O kartais pėdos suktos
Lyg lapės
Slepiasi rogėse,
Tarpuvartėse prišąla,
Net pataluos.
Ieškotojo pėdos
Tyko ir stebi
Brangesnio už deimantą
Ieško – sielos.
Pėdos ateina,
Pėdos išnyksta
Lyg dūmai virš miesto
ir praeities.
Visatos karalaitė per jonines
Na ir skubėkite! Visi skubėkite į šventę mieste!...
Viena rymosiu sode prie apvalaus stalo.
Vėtras ir atoslūgius metų prisiminsiu,
Varpai šią naktį te skambės man iš tolo!
Atsirėmiau alkūnėmis į stalą,
Akimis į beribį dangų.
Išvydau mergaitę reto grožio ir
Šalia jos klupantį Angelą.
Mergaite, mergaite, ar tu debesų karalaitė?
Numesk man vieną paparčio žiedą,
Kad žemėje būčiau laiminga.
Mergaitė atsakė paslaptingai:
Visatos Esu aš karalaitė, žemėje dievaitė
Jūs ieškot, ko nesat pametę,
Paparčio žiedas tyloj skleidžias.
Joninės, Janina ...
Šiandien tavo šventė
Joninės, Janina.
Ąžuolas didingai
Moja šakele.
Tarp jo lapų tyliai
Prisiglaudus rymau.
Ilgaskvernis vėjas
Glaustosi aplinkui.
Ąžuolų vainiką,
Išdabintą rožėm
Ir jonažolę įpintą
Dovanoju tau.
Šiandien ligi ryto
Vaikščiosim, svajosim.
Neužkliūsim niekam – žiedo
Ten paparčio su tavim ieškosim.
Ąžuolų vainikas
Rožėm išdabintas
Puoš tavuosius plaukus
Ir primins jaunystę.
Susėskit prie stalo derybų
Ašarų perlais dieną naktį lyja Nyderlanduose.
Pro išdaužytus Donecko namų langus
Moterų akys įsmigusios į dangų-
Moterys maldauja, moterys prašo taikos.
Susėskit prie stalo,
Susėskit prie stalo taikos −
Per daug jau kentėta,
Per daug jau netekta
Ir ašarų jau per daug.
Naktis tamsiausia būna prieš rytą,
Nuodėguliai duš į briauną taikos.
Susėskit prie stalo.
Kalbėkit.
Kalbėkit.
Paberžėj Tėveliui Stanislavui atminti
Skulptūra.
Ant kalno stataus
Ant sparnų
Du angelai bažnytėlę iškėlę laiko.
... Kieme bažnyčia ― liaudiško baroko,
Ant sienų senoviški paveikslai,
O virš altoriaus –
Šventa Marija Elžbietą lanko.
Ne viena moteriškė,
Keliais aplinkui eidama,
Išmeldė vaikelio
Prie paveikslo stebuklingo.
O ant lonkos atsisėdęs,
tėvelis klausdavo jaunuolio –
Kiek geras žodis kainuoja?
Kiek šiandien geras žodis kainuoja? – galvoju.
Minios žmonių į Paberžę pas Stanislavą ėjo...
Eina ir šiandien.
Čia muziejų žmonės įkūrė:
Dirbo lig naktų ―
Juk geras žodis nieko nekainuoja.
-------------------------------------------------------------
Kryžius šventoriuj.
Šaknim į dangų remias.
Kuklus kapelis – be gėlių.
Žvakelė mirksi.
Prie vartų du angelai ―
Antanas Mackevičius,
Tėvelis Stanislavas bažnyčią ant sparnų iškėlę laiko.
Juk geras žodis nieko nekainuoja.
Jis – neįkainojamas,
Kaip mūsų ramybė,
Kaip Viltis ―
Vaikai sugrįš.
Atgal
