Poezija

06.20. GAMTA DAR TYLI

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

Ne paplaukiui mus glosto, o prieš plauką.

Išlieka tik protingas ir darbštus.

Nevykėlis vien iš kitų malonių laukia

Ir lenkia tiktai į save pirštus.

Gamta neturi gailesčio ir meilės.

Jinai kaip laikrodis - preciziškai tiksli.

Vieni išmoksta apsiželdint kailį,

Kiti nubėgti greitai ir toli.

Kas prisitaiko, dėsnis jam naudingas.

O kas nesugebėjo, kas vangus,

Gal jau prieš milijoną metų dingęs,

Tačiau sparčiausiai veisiasi žmogus.

Gamta dar tyli. Kenčia. Gal dar laukia,

Kol proto tas nenaudėlis įgis.

Bet nenumaldoma gamtos esmė vis plaukia,

Kol vienąkart bus nubaustas vagis.

Gėdingai apiplėšęs mišką, jūrą,
Užteršęs orą, vandenį, gelmes.

Atrodo niekas nieko neprižiūri.

Neklyskime. Ji naštą nusimes.

Mes - jos dalis. Bet gal jau ta, kur serga.

Nors nuomonės apie save geros.

Kiekvienas daiktas turi savo sargą.

Jei kenksime, ir mus išoperuos.