Poezija
06.19. PASĖK IR LAUK
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Neverk jeigu suklysti teko.
Ir neskaičiuok, ką praradai.
Visiems vienodai saulė teka,
Dar šiugžda saujoje grūdai.
Pasėk. Ir lauki derliaus naujo.
Turėsi visko su kaupu.
Sakyk, aš ateičiai tarnauju.
Jau žydi žiedas po lapu.
JEI TIKSLĄ TURIM
Jei įtarimais kelias grįstas,
Ieškok patikimos brastos.
Ir ženk tenai, kur veda ryžtas,
Ir eik, kol kojos nesustos.
Per daug gal abejonių turim,
Kai tilto, liepto nerandi.
Bet jeigu tikslą susikūrėm,
Tai ką daryt ?Vistiek brendi.
GALVA, KĄ TU SUGALVOJAI
Galva, galva, ką tu sugalvojai ?
Regis ne visai tuščia esi.
Bet aplinkui tyko vien pavojai.
Tu tikrai, atrodo, per drąsi.
Tad nelįsk į skylę ar į ugnį.
Nes išlįsti bus tikrai sunku.
Tų, kur nusileido į bedugnę,
Šiandien niekur jau nesutinku.
MEILĖS KALĖJIMAS
Jau tūkstantį metų kalime.
Tik dviese. Tik mes. Abu.
Kitaip gyventi negalime.
Kitaip gyventi - tabu.
Kodėl toks saldus kalėjimas ?
Nejau tai meilės kerai ?
Gyvent kitaip negalėjimas.
Kartu. O ne atskirai.
ATŽAGAREIVIŠKAS VEŽIMAS
Atžagareiviškas stumktrauk vežimas.
O kur jį traukti turintis arklys ?
Išnykę žemėj net kanopų žymės.
Ko laukiame ? Kol kuinas koks atklys ?
Tik nežiopsokime. Įsikinkikim spėriai.
Ir traukime, nes laukti nevalia.
Pabūkim patys šyviai, sarčiai, bėriai.
Tėvynė laukia. Ji čia pat. Šalia.
LYG SMĖLIS
Lyg smėlis tarp pirštų
Tas laikas vis byra.
Komedijos miršta,
Prarandam satyrą.
Ir lieka tik dramos.
Tragedijos žiaurios.
Ir mintys. Neramios.
Iš šiaurės. Iš šiaurės.
JAUSTUKAS
Ant ribos ir žodžio, ir ne žodžio.
Kas jis iš tiesų ant tos ribos ?
Jūs kaip norit, bet aš sau įrodžiau -
Žodis tai. Ir vertas pagarbos.
Taip, nekaitomas jisai. Sustabarėjęs.
Kaip ir ištiktukas. Bet smagu.
Jį mums įteikė patsai Kūrėjas.
Ačiū, dievaži, valio, kukū ...
Ak, kokia gimta kalba turtinga.
Ak, kokia ji dieviškai graži.
Jeigu moki ją, tai ko tau stinga ?
Tu taip pat turtingas, dievaži.
Atgal
