Poezija
02.10.Lietuva dar po šimto metų
Rita Bijeikytė -GATAUTĖ
Liekna drebulė marių pakrantėj
Meiliai glaudžiasi klevo glėby.
Klevas šakomis glosto lyg rankom
Jaučia drebulę savo šerdy.
Aukšta drebulė glaudžias prie klevo
Tarsi nuotaka, tarsi sesuo.
Būti mylima visada gera,
O jų veidrodis marių vanduo.
Jachtos, kateriai inkarus meta,
Tyliai šnibždasi, kaip bus toliau.
Kokios permainos po šimto metų
Gali pakeisti uostą labiau?
Laivai nuolat į uostą plaukia
Saugiai locmanai įveda juos.
Plukdo krovinius plačiai pasauliui
Klevas, drebulė lydi juos.
Liekna drebulė stiebias į dangų,
Dreba lapeliai puošdami ją.
Gyva drebulė ant klevo rankų.
Gyvas, laimingas klevas su ja.
Trys dukros
Trys dukros žavingos ir mielos
Atsiuntė motulei gėlių.
Iš laisvos Europos be sienų
Tris puokštes rožių baltų.
Motulė gėles apkabino,
Priglaudė prie lūpų karštų.
Bučiavo dukrom jas vadino,
Tris puokštes rožių baltų.
Iš džiaugsmo motulė dainuoja,
Vaikaitė dainuoja taip pat.
Bučiuoja gėles ir myluoja,
O gėlės myluoja ir jas.
Trys dukterys švytinčios grožiu
Gyvena toli nuo namų.
Trys puokštės baltų aukštų rožių
Slepia spyglius švelnių žiedų.
Tėvynės Meilės vedini
Žodžių bangos
Tyliai liūliuoja
Poezijos paukštei
Nutūpus ant jų.
O tarp keterų
Širdis poeto pulsuoja
Apšviesta Dievišku ritmu.
Moki žodį -
Žinai kelią.
Seną mintį
Vejasi diena.
Akyse pasaulio platybės,
O širdy tik viena -Tė-vy-nė.
Rankų jūra
Plevėsuoja lyg vėliavos,
Aukštai iškeltos Baltijos kely.
Visi mes vaikai esam
Tos pačios žemės -
Tėvynės Meilės einam vedini.
Atgal
