Poezija
01.10. SAUSIO TRYLIKTA
Albinas Antanas Kazlauskas
Sausio tryliktą žvaigždės danguj ryškiai spindi,
Barsto šerkšno sidabrą ant pirkių jaukių.
Mums jos primena laiką, kada užgesinti
Bandė svetimos žvaigždės mūs laisvės siekius.
Viduryje žiemos girdim vėl griausmo aidą,
Regim parako dūmus ir šūvių žaibus...
Iki šiolei nešiojam negyjančią žaizdą,
Maudžia sielas sušaudytos širdys kapuos.
Nors taikos žiburiai teikia džiaugsmą ir viltį,
Trykšta meilės, tiesos ir gerumo versme,
Tačiau trylikta sausio neleidžia užmiršti,
Kokia kaina mokėjom už laisvę tuomet.
