Poezija
12.21.Kalėdų rytą
Danutės Kazlauskienės siuvinėtas paveikslas
"Šv.Kalėdų rytą"
Albinas Antanas Kazlauskas
Kai varpo dūžiai laimina mūs sielas,
Kalėdų rytą gimus Atpirkėjui,
Danguj ir žemėj skaidosi šešėliai,
Iš žmonių lūpų giesmės, maldos liejas.
Tarsi iš naujo širdyse pražysta
Taurumas, meilė, pagarba ir gėris.
O iš visatos - Dievo karalystės -
Visiems palaimos aureolė žėri.
<pav>Šv. Kalėdos
<text>Šventų Kalėdų naktį
Ryškiau suspindi žvaigždės,
Šventų Kalėdų dieną
Gerumo aura krinta
Ant medžių ir sodybų,
Į kryžkeles ir aikštes
Ir židinio ugnelė
Naujom varsom sušvinta.
Prie Atpirkėjo sosto
Vėl glaudžias visos širdys,
Prie Tobulybės Saulės
Sužvarbę rankos tiesias.
Tikėjimo šviesa
Visus apgaubia, šildo
Ir į palaimos šalį
Parodo kelią tiesų.
Atgal
