Poezija
06.26. TIK ADRESAI
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Jau adresato nepasieks laiškai.
Be reikalo tu rankoj plunksną dar laikai.
Tik adresai. Kur žmonės, nežinau.
Todėl nepasakysiu tau, sūnau.
Tu pats nubėk, pabelsk į jų duris,
Gal bent dvasia tau jas atidarys.
Bet jeigu net dvasia apleido juos,
Tai mūsų niekas jau nebepaguos.
Tušti namai. Tuščia jau ir širdis.
Juos tuoj sugriaus, po plytą išardys.
Ir nebeliks. Nė ženklo. Nė žymės.
Gyvenimas į prarają garmės.
NE MES PRADĖJOME
Gal nesiginčikim. Šis pokalbis nevertas
Net vieno mūsų pulso.Per brangu.
Kam vėlei gyjančias žaizdas atverti
Ir kūną leisgyvį nuplakti botagu.
Klasta, kurią daug kam įpiršo priešas,
Tokia baisi, kad Dievą suklaidins.
Net dokumentas - slaptas arba viešas,
Tiesos tikru vardu nepavadins.
Ne mes pradėjome šį karą pražūtingą,
Tai mums jį atnešė į mylinčius namus.
Ar maža faktų? Argumentų stinga?
Ne mes pradėjom karą. Jie. Prieš mus.
JAU GREITAI BRĖKŠ
Sumigo jau ir paukščiai lizduose,
Ramybės skraistę tamsuma užklojo,
Ir žemėn nužengė tyli nakties dvasia -
Net šuo nei lapė niekur nesulojo.
Miegok, žmogau. Ilsėkis po darbų,
Sunkių ir dargi rūpesčiais apsunkusių.
Dabar tau į sapnus panirt svarbu,
Pamiršt kaip prakaitas iš tavo kūno sunkėsi.
Miegok, kad užsimirštum, koks skaudus
Tau buvo žodis, nepelnytai pasakytas.
Pamiršk į širdį lašintus nuodus,
Tegu sapne nušvis pasaulis kitas.
Jau greitai brėkš. Bet rytas bus tamsus.
Kaip ir diena - nepakeliamas vargas.
Gal darbdavys su nuotaika nubus,
O tavo angelas bus tikras tavo sargas.
GLOBALĖJAME
Net laiką lenkdami vis globalėjame.
Iš kailio neriamės - įtikti taip svarbu.
Jau tautiškumą, jau tėvynę nugalėjome,
Bet vis dar neišvengiam apkalbų.
Mes dar ne cacalialia vis, mes vis dar kaka,
Globalizavimui per daug aštrių kampu.
Kitiems, žiūrėk, žadėta saulė teka,
Bet aš dar senamadiškas, bespalvis netampu.
O mea culpa, prieš Europą gėda.
Ir vėl vėluojame - išnykstam per lėtai.
Štai tie, kur išnykimo himną gieda,
Riestainio skylę gavo jau už tai.
O mes negausim net skylės riestainio.
Nebus riestainio - ir nebus skylės.
Ilgai dar po pasaulį mus jie gainios.
Gal nepagaus? Ir gal nenugalės?
NEJAU VISI ?
Nejau visi apako ir apkurto?
Tiktai statistika be gailesčio žiauri.
Bet ji nedomina valdžiagyvių mankurtų,
Vien postringaujančių ne tautos būry.
Savam rately jie bizniuką varo,
Nuo teisingumo gindami vagis.
Tauta vos atsigauna. Lyg po karo.
Tai kaip ji nuo korupcijos išgis?
Kaip ji padorumu pradės tikėti,
Jei padorumas - prekė. Jau seniai.
Jei runkeli vadina net valstietį,
Išvertę kailį Markso mokiniai.
Taip susireikšminę ir viską susigrobę,
Užčiaups tau burną, išbadys akis.
Jie grobia taip, kaip prie sovietų grobė,
Bet vis kalbas makiaveliškas sakys.
Kaip rūpinasi jie mumis, kaip viską daro,
Bet jiems neleidžia - išrenkam "ne tuos".
Jie kilę juk visi "iš proletarų",
O komunistinė jų praeitis - karstuos.
Anūkai ir vaikai už jūrų marių.
Pilaitėse. Paskendę piniguos.
Tėvynei, Tautai nieko nepadaro,
Bet kas jų sąžinę? Kas sielą jų paguos?
ALGA ČIA NEPADĖS
Už litą buvo trys.
Už eurą - jau tik du.
Kas prieštarauti drįs,
Kad tai išties graudu.
Alga čia nepadės.
Ji kainų nepavys.
Tad amžinai liūdės
Ir vilkas, ir avis.
Atgal
