Poezija
02.05. JO AKIŲ ŠVIESA
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Sėdžiu pas seną bičiulį.
Akių jo šviesa užgesus.
Molbertas, teptukai guli,
Nutilęs ir jo Pegasas.
Tarytum likimas beldžia
Simfonijoj kurčio maestro.
Likimas paėmė valdžią -
Nereikia dažų, orkestro.
Pasaulis be galo pilkas.
Kaip tas be garsų Bethovenui,
Lyg įkapėm apsivilkęs,
Gyvenimas, likęs dovanai.
SUGEDĘS KOMPASAS
Klaidina kompaso rodyklė,
Šiaurės nerodo nei pietų,
Kur benueisi, ten ir liksi,
Tik vienas. Su savim kartu.
Boluos pamėkliškas paminklas
Kažkur aukštai virš debesų,
Liks neįmintos laiko minklės,
Bet ar paklausi: kur esu?
Ištatuiruotą odos skiautę
Nukvakęs daktaras laikys,
Jam asistuos pana nukiautus,
Čepsės vartydama akis.
Palatose ramybė tvyros,
Narkotikų suleis dykai,
Pateps, kad negirgždėtų, vyrius,
Ir gėjams gimti ims vaikai.
Išnyks valstybės, tautos, kalbos.
Viena lytis.Viena mintis.
Neliks, kas šitą vienį skaldys,
Nes ištrinta bus atmintis.
IŠĖJUSIŲJŲ PUOTA
Bandžiau visus sukviest į puotą,
Gal paskutinįkart, gal ne -
Nežinom kiek lemties mums duota,
Ar dar ilgai globos mane.
Bet susirinko vien šešėliai
Seniai išėjusių žmonių,
Man apsirikti teko vėlei -
Ne tą jiems paruošiau meniu.
Nereikia valgių jiems ir vyno -
Tik pagarbos ir atminties.
Ir ten brangiausia jiems - tėvynė,
O mums ar ji brangi išties?
PRIE TĖVO VARSTOTO
Sustoju lyg vaikas prie tėvo varstoto,
O kaip išmintingų jo rankų čia trūksta.
Daugiau negu tūkstantį kartų kartota,
Kad viskas prie tėvo varstoto nutrūksta.
Mačiau, kaip obliavo ir lopšį, ir kėdę.
Kaip lentą obliavo ir sukalė karstą.
Į tokį paguldė broliuką ir dėdę.
O Dieve, kaip viskas, kaip viskas apkarsta.
TIK SPEKTAKLIS
Pamiršau vardus ir pavardes, ir veidus.
Pokalbius. Ir viską pamiršau.
Nors nebuvo pykčio, jokio vaido.
Buvo tik spektaklis . Tiktai šou.
Be prodiuserio, be režisieriaus, scenos.
Aktoriai, ir tie - tik laikini.
Kam stori kanonai Avicenos,
Jei ir tu turbūt negyveni.
Net ir publika tavęs nepastebėjo.
Užkulisiuose vienas. Be gėlių.
Niekad tau plojimai nerūpėjo.
Bet prasmės suprasti negaliu.
ŠUNELIUI
Nepasakysiu, kuo aš nusidėjau.
Nepasakysiu, kuo nusikaltau.
Tėvynei, meilei, sąžinei, idėjai.
Ir tau, šuneli alkanas. Ir tau.
Nėra jau kas man duotų išrišimą.
Tikėjimas palaidotas seniai.
Tik smilksta Nagasakis,Hirosima.
Dar nuo tada, kai tu negyvenai.
DAR GERAI
Dar neišskrido gulbės,
Po pievą braido gandrai,
Pušyne karvelis ulba,
Dar viskas, viskas gerai.
Po upę dar nardo žuvys,
Dar kvapnūs žali ajerai.
Kol dar nepamiršom vardo.
Gimtinės. Viskas gerai.
KALBANČIOS ANGYS
Iš kaukolės plyšių, kur buvo akys,
Iššliaužia angys. Savo šnypštimu
Jos tarytum mums kažką svarbaus pasako
Ir aš jomis staiga tikėt imu.
Tiktai nemuškite angies ir nežudykit žalčio.
Jums roplio išmintis nepažini.
Kodėl ledokšniais virstame be šalčio,
Neišmintingais kėslais nešini.
Nedovanos mums niekas nė sekundės.
Pasverta. Išmatuota. Nepakeis.
Kodėl, kai buvo gera tau, tik skundeis?
Kodėl, kai tau skaudėjo, tu juokeis?
KAS BUS SEKANTIS ?
Ką mes galim šitai žemei duoti,
Jeigu patys esame tušti?
Ir savų, ir svetimų išduoti,
Jau pačiam pasaulio pakrašty.
Biblija ir Konstitucija prisiekę,
Niekada neskaitę nė vienos,
Žvėrys tie lakštingalomis suokia,
Naktimis nelaukiantys dienos.
Šypsosi bedante savo burna
Valkata, balsuojantis už tai,
Kad už alų gali mest į urną,
Rinkti tą, kur įkopė aukštai.
Šiukšlių dėžės - kvailio restoranas.
Guolis - dvokianti kanalizacijos skylė.
Kaip sarkastiškai naudojasi juo tranas.
Kas bus sekantis? Kieno dabar eilė?
Atgal
