VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

01.28. TARTUM AKVARELĖ

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 
 
Kvepia grybais šilas,
Uogienojai sirpsta,
Bėga takas žilas
Palei seną skirpstą.
 
Lig pat ežerėlio,
Kur nendrynas žalias
Tartum akvarelė
 Į gimtinę kelias.
 
Bičių drevės ūžia,
Bus medaus laukinio.
Neiššok, širduže,
Iš jaunos krūtinės.
 
SMAGU PASIGRĘŽIOTI
 
Savęs ir nei kitų neėdu.
Neatsakysiu, jei paklaus.
Prie Stasio Juškaus atsisėdu,
Negersim šnapso nei alaus.
 
Kalbų - kaip Ignalinoj grota,
Kaip šokta, žaista teatru...
Kada atėjome į protą? 
Bet apie tai gal per jautru.
 
Ir Juozas Kundrotas (rašytojas kauniškis),
Tenai iš plunksnos krimtęs pyragus.
O kaip tada Beriozovas, Rimiškis
Norėjo mums nulaužyti ragus.
 
Tačiau smagu atgal pasigręžioti,
Matyti, jog ne veltui gyvenai.
Nasrai likimo visada išžioti,
Bet juk laimėjome. Ir šiandien. Ir tenai.
 
VALDŽIAŽMOGIS
 
Valdžiažmogis - ne retrobiurokratas.
Jis elegantiškas, išprusęs, mandagus.
Sovietinio bukumo atsikratęs,
Tačiau išsaugojęs ir klastą, ir nagus.
 
Žmogus nerūpi jam, nes pats beširdis,
Jis paskandins jus demagogijos sraute.
Kas skauda jums, jisai visai negirdi,
Nes niekas neišrovė jo raute.
 
VISI KELIAI
 
Keliai turėtų vesti ne į Romą.
Visi keliai turėtų vest namo.
Tiktai nebūkime lyg avys romūs,
Kad botagu negainiotų piemuo.
 
Per daug bizūnais esam įtikėję,
Pasaulio jie pirmyn nenuvarys.
Tik gaila, per vėlai tai paaiškėja,
Kai pasipriešinti jau niekas nebedrįs.
 
TIK FEIKAI
 
Maišai nuo pinigų išpampę
Seniai jau daro savo tvarką.
O ta tvarka, kai viską tempia
 Tik sau. Tik sau. O žmonės verkia.
 
Net ruporus sau susipirko,
Ką nori dergt ar šlovint gali.
Jiems kuo daugiau pajacų, cirko,
O kaip kitaip apmulkint šalį?
 
Slapti skambučiai, kyšiai, šmeižtas,
Subjektai - pravardžių žodynas.
Ir tarp valdžios įkaltas pleištas.
Tai demokratija vadinas?
 
Ausis ištempus liaudis klauso
Keisčiausių faktų ir naujienų.
Bet tai - tik feikai. Tik kaliausės.
O tikro daikto ten - nė vieno.
 
PRIKLAUSOMYBĖ
 
Ponai, tylėt negaliu.
Priklausomybė - kaip loštum pokerį.
Ir eilės - lyg ant mielių,
Vis veržias išmargint popierių.
 
Ranka - paklusni kalė
Skrebena tą raizgalynę.
Bet kodėl ne žalia žolė,
O kalnas užgožia plynę?
 
Nesueina jokie galai.
Per galvą maunamės kelnes.
Kai anksti - vis per vėlai.
Kas vedžioja? Mūza ar velnias?
Atgal