Poezija
01.14. JEIGU NE TEN
Kęstutis Trečiakauskas
Jeigu ne ten atėjome,
Per brangiai sumokėta,
Tai gal ne to tikėjomės,
Ne tais pasitikėta.
Bet paklydimo vėžės
Per gilios, kad suprastum,
Į širdį įsirėžė,
Kad kelio nesurastum.
Ne ta kryptim mus veda -
Tai į kapus pusiaukelė.
Išdavę tikrą vadą,
Mes renkam apsišaukėlį.
GALĖJOM BŪTI
Pabraidžioję po kiminus,
Lėtai namo sugrįžtame.
Galėjom būti giminės,
Bet mes net nepažįstami.
Lemtim juk nesiskundėme,
Lemtim šventai tikėjome,
Trumpos nakties sekundėmis
Lig saulės patekėjimo.
Toksai svaigus žydėjimas,
Dūzgimo bičių lydimas.
Jaunystę palydėjome,
Nejaugi pasiklydome.
NUO PAT ŠAKNŲ
Nuo pat šaknų išmokom likviduoti,
Kas mus maitina, rengia, teikia gėrį.
Net pinigų už tai mums gali duoti.
Kai kas ir paėmė - sužlugo, prasigėrė.
Arklių jau Lietuvoj bevetk neliko.
Už pakišas ir kiaulių sumažėjo.
Gal ir kiauliena priešas kataliko?
Koksai čia maras Lietuvon užėjo?
Plikai iškirsti mišką - nieko bloga.
Kitus apleidę gydom narkomaną.
Neliko disputo. Beliko monologas.
Nerūpi, kas jau miręs, kas gyvena.
Tikėčiau paistalų nublizginta gerove,
Gal įsijungčiau net į melo chorą,
Bet patirtis širdies dar neišrovė,
Jaučiu lietuvišką mylėt ir būti norą.
KUR SUSILIEJA JŪRA IR DANGUS
Tartum žaismė gaivaus rasoto ryto
Nuo horizonto jūros nemarios
Banga prie mano kojų atsirito
Su ketera klastūniškos audros.
Lėtai raudonas saulės diskas skęsta,
Kur jūros pakraštys ir vidurys.
Ar grįš laivai į savo gimtą uostą,
Ar dar yra ten kam atvert duris.
O vėjas vis labiau įsismarkauja.
Ir susilieja jūra ir dangus.
Gal baudžia įžūlių piratų gaują,
Nes grobis kruvinas, tačiau ne jis brangus.
Gelmėn bedugnėn inkaras nugrimzta.
Ir smenga laivas, žiojasi nasrai.
Paskui vėl štilis, vėl audra nurimsta.
Bermudų trikampis? O gal tušti kerai...
MARIJA ANTUANETĖ
Galvą budelis nukirto,
Ją pakėlęs už plaukų,
Dar ir antausį jai kirto.
O minia? Ar jai klaiku?
Budelis? O kas jam davė
Teisę žeminti aukas?
Jųs , piliečiai, jūs lyg avys
Davėt kirvį į rankas.
Sako, kad tada jį baudė.
Už tą antausį. Kaži.
Va, jeigu nubaustų laudį,
Patikėčiau. Dievaži.
BE ŽEMĖLAPIO
Jeigu žemėlapio ir kompaso neturim,
Jeigu lig šiol nežinoma kryptis,
Tai kokį tikslą sau mes susikūrėm.
O gal jį turime? Bet gal tai paslaptis?
Tai kam jį slėpti net nuo tų, kur eina
Ne vieną dieną, ne vienus metus?
Ir kokią teks už tai mokėti kainą,
Net jeigu liks nors vienas palankus.
Juk ne klajokliams ateitis priklauso.
Kas dairosi atgal, tas pasiklys.
Jokie dievai nepašnibždės į ausį,
Kas dau greičiau - lėktuvas ar arklys.
Atgal
