Poezija
12.17. ŽIEMAI ARTĖJANT
Alfredas Naktinis
Jau saulelė kasdien
Žemiau ir žemiau kildama
Vėl atėjusią žiemą rodo.
Šaltis su šiluma laukuos
Vis besikaudamas
Atvėsino orą.
Žemė dengės plačiai
Švelniom ir minkštom varsomis,
Lapai krito be didelio noro.
Tuoj vėjas žvarbus nudraskys
Derliaus svorio sunkaus
Išvargintą sodą.
Šalto rūko tinklu
Apgaubti laukai ir miškai,
Žvaigždės jiems patarė ruoštis žiemai.
Iš pilko dangaus pamažu
Leidžias, sukas lėtai
Baltos grakščios snaigės.
Atgal
