Poezija
12.17. PRIE KŪČIŲ STALO
ALBINAS ANTANAS KAZLAUSKAS
Dėkojam, Viešpatie, už dosnų Kūčių stalą
Ir už gerus praėjusius metus,
Dėkojame už globą, Visagalį,
Kad mus mylėjai ir buvai kartu!
Dėkojam tavo sūnui Atpirkėjui,
Kuris atleidžia mums kaltes, klaidas,
Mums suteikė sveikatos ir lydėjo
Gyvenime per kliūtis ir audras.
Kai negandos ir ligos mus kamavo,
Davei mums, Viešpatie, naujų jėgų.
Mes jautėm visada pagalbą Tavo
Pakilti iš mirties pilkų nagų.
Dėkojam, Dieve, kad prie Kūčių stalo
Mes galim būti su tavim kartu
Ir laužti vėl pašventintą plotkelę
Su Viešpaties pašlovintu vardu.
UŽGIMĖ DIEVO SŪNUS
Tarp žvaigždžių angelai tarsi paukščiai
Tyliai sklando išskleidę sparnus,
Siunčia gerą naujieną iš aukščio:
"Šiąnakt užgimė Dievo sūnus!"
Skrieja varpo garsai iš šventovių
Į tautas, į kiekvienus namus,
Nešdami didį džiaugsmą ir šlovę:
"Šiąnakt užgimė Dievo sūnus!"
Trys išminčiai skubėjo per plynes,
Per kalvas su krepšiais dovanų,
Lūpos skleidė žmonėms svarbią žinią:
"Šiąnakt užgimė Dievo sūnus!"
Ant altorių ryškiai šviečia žvakės,
Rodo Viešpaties darbus kilnius.
Ak, kaip džiaugiasi širdys ir akys:
"Šiąnakt užgimė Dievo sūnus!"
Atgal
