Poezija
08 19. Iš rinkinio ,,BALTAS“
Paulius Normantas
Šią pavakarę buvau turtingas –
Skaičiavau į jūros krantą
Lūžtančias bangas.
***
Ankstyvas rudens vakaras.
Suplyšę batai dairosi
Kelio į Rytus.
***
Kai bekraštėje jūroje
Banga pavys bangą,
Tada ir aš sustosiu.
***
Pagauti rūką
Ir nusiprausti veidą
Gali tik meistras.
***
Užpūsiu lempą,
Ir dings keistas
Drugelių šokis ant lango.
***
Vasarą ant kalnų viršūnių
Guli balti ledynų liežuviai,
Jais keliauja tik paukščiai ir mintys.
***
Jūros žydryne,
Stebuklų stebukle,
Atsiskirk nuo dangaus.
***
Naktį žiūriu į mišką:
Kreivai sukti kamienai,
Raganos miega.
***
Nieko nėra skanesnio
Už žalią okeano kvapą
Alkanoje burnoje.
***
Taifūno greitis
Ir mano meilė žemei
Vienodos galios.
***
Bėgiojo darbščios
Skruzdėlės šventykloje
Ir kantriai meldėsi.
***
Visi žodžiai –užmigę kalnai.
Visas tekstas –upeliai be medžių.
Stoviu aš. Ant pavargusios sielos
Gula snaigių pabalę pulkai.
***
Trumpas atstumas,
Kurio tu nenueisi
Kietu bambuku.
***
Vienas medis,
Už jo –kitas, didesnis.
O toliau –skardis.
***
Šoko žalias medžio lapas
Ant tamsaus okeano smėlio,
Kol pūtė geradaris vėjas.
***
Šaltas rudens lietau,
Kada nustosi lyti
Į mano sielą, kupiną dangaus?
***
Balta virvele,
Himalajų krioklei,
Žiūrėk, nenutrūk.
***
Erelio du sparnai
Aukštai dangaus mėlynėj
Nubrėžia tylą.
***
Renkasi draugai,
Kai išeinu į kiemą:
Paukščiai ir dangus.
***
Praskrido jonvabalis
Tarsi žiežirba.
Nakties tamsumas...
***
Prilipo drugys
Prie balto dangaus skliauto
Ir mano širdies...
***
Jūros gaudesys...
Kiek pralenkiančiame vėjuj
Yra dangaus šviesos?
***
Anglyse liko
Raudonų hieroglifų.
Degė bambukas.
***
Naktiniai drugiai,
Jie skaito mano sapnus –
Tikri bičiuliai.
***
aš viską turiu
ilgą kelią po kojom
ir laisvę širdy
***
Mano mažas namelis
Himalajų širdyje
Apaugo sniegynais.
***
Žiūriu į lietų
Kalnų nameliūkštyje
Kaip pasmerktasis.
***
Kalnų upeli, kai einu,
Mes skubame vienodai,
O gilią naktį tu aplenki mane.
***
Į jūrą
Švelniai įkalta
Vinis.
***
Trys baltos linijos
Melsvoje uoloje. Ir vėjas –
Tylos stebėtojas.
***
Kiek mažai vietos
Ant siauručio bambuko lapelio,
Rasos lašai netilpo.
***
Penkios gervelės
Kaip juodi grakštūs kryžiai
Dangumi skrido.
***
Žemai lyja tik naktimis,
Aukštėliau –lyja dieną naktį,
Aukštai –debesys po kojom.
***
Aukščiau bastūnų,
Mano bičiulių debesų,
Gyvena Dievas.
***
Kai blogas oras,
Bastausi po pasaulį
Sapnais.
***
Himalajuose kasdien rytinę maldą pradėdavau:
,,tėve mūsų, kuris esi taip arti,
Teesie šventas Tavo vardas“.
***
Baltas drauge, storas sniege,
Prislėgęs dantytą kalno viršūnę,
Šį vakarą mes būsime trise.
***
Ištisą vasaros dieną
Žiūrėjau, kaip auga javai, –
Vakarop aukštesni neatrodė.
***
Taip snaudžia slėniai
Ir rangosi upės, –
Budos nupiešti.
***
Tėvo Stanislovo padovanota
Sena maldaknygė su Kryžium
Apšvietė mano pasaulį.
***
Daug metų dirbdamas
Himalajuose supratau,
Kad ir mirtis ten yra gyvybės forma.
***
Tarsi švino pripiltos Azijos upės,
Saulei leidžiantis žemyn po debesimis,
Sunkiai varvėjo per plokščią žemę.
Mažas aitvaras
Taip stengias danguje
Pasiekti Budą.
***
Akmeniniame Himalajų viešbutyje
Stebiu, kaip apie žvakę bėgioja išsigandęs šešėlis.
Pro įskilusius stiklus pučia vėjas.
