Poezija
12.01. TU - MANO ANGELAS
AUŠRA ŽIGUTYTĖ (Aušrinė)
Tu - mano angelas ,
Man siūstas iš dangaus .
Kaip gera jausti meilę -tyrą ,švarią ...
Tu-mano angelas ,
Šalia eini ir mano
Miegą saugai .
Tu -mano angelas .
Jaučiu tavo buvimą ir artumą .
Tu -mano saulės spindulys
Ir bučinys braškių saldumo .
Žandukai ,kaip
Raudoni obuoliai ,
Tokie skanūs ,sultingi .
Žodžiai ,kaip muilo burbulai ,
Juose tiek daug svajonių .
Tu man arti ,toli ,šalia ,
Linksmų , spalvotų
Karoliukų juostoj ...
Tu -akimirka trumpa ,
Realume prinokusi .
Tu - mano angelas ,
Sparnuotas baltas paukštis .
Tie tavo sparnai
Dideli ,nesutepti .
Skrendu
Ir nebaisus man aukštis .
Tu -angelas ,su tavimi esu rami.
KAIP SUPRASTI DANGŲ,SAVE
Kaip man suprasti dangų ? -
Apimtas liūdesio paklausė žmogus .
Nesuprantu savęs ,
Kūnas tapo sunkus
Ir liūdesys vis vaikščioja šalia .
Kaip man suprasti lietų ?
Kai lyja jo klausaus ,
Lašus skaičiuoju ir mąstau ,
Bet apie ką ,nė nežinau .
Voratinkliai minčių vis raizgos .
Nėra savų ...
Tie svetimi veidai ,
Negyvos akys ir lūpos mėlynos ,
Jose sustingęs kraujas ...
Kaip man suprasti saulę ?
Rankas link jos tiesiu ,
Sušilt bandau
Ir spindulį nešu tau savo saujoj .
Kaip man suprast tave ,
Ar vis dar moku ,noriu laukti ?
Kaip man suprast žodžius ?
Bandau juos rinkti.
Jų daug ,kaip išbarstytų akmenukų ,
Jų daug ...
Nukritę lapai kalbasi tapusavy.
Jų patalai įvairiaspalviai
Ir minkšti ...
Kaip man pajaust dienų saldumą ,
Kada pajaust kai ašara sūri ?
Kaip skrist ,
Kai neturiu sparnų ?
Tik mintys ir svajonės !
Kaip noris nors trumpam
Pabūt vaikut ,
Statyt smėlio pilis ,
Įsimylėt drugeli
Ir plasnot ,plasnot virš horizotų tolių .
Kaip man tave išgirst tyloj ,
Kai triukšmo tiek ,
Kad ausyse net spengia ?
Kaip norisi nutolt ,
Pamilus tą ,kuris tik žaidžia .
O gal nereikia nieko klaust
Ir niekam nieko nesakyti ?
Gulėt apsikabinus žemę ,
Į žvaigždes žiūrėt ,
Išlikt žmogum .
Žinau ir tu žinai ,
Kad tai nėra taip lengva .
AŠ NETIKIU ,MIRTIES NĖRA
Aš netikiu ,
Mirties nėra
Yra tik laikinas išsiskyrimas .
Tada tampi tokia lengva ,lengva ,
Toks paprastas tampa buvimas .
Aš netikiu ,
Mirties nėra ,
Yra kitoks kažkur gyvenimas
Ir siela aukštai danguje plazdena .
Buvimą tavo tą kaskart jaučiu
Ir sapnuose lankai mane ,
Kai pasiilgsti ...
Mirties nėra !
Pasaulis visas Tu ,
Kitoks tapo tavo gyvenimas..
Jame daugiau prasmės ,tikrumo ...
Mirties nėra !
Girdi ,kaip daužosi širdis ,
Nujausdama tą laikiną išsiskyrimą .
Aš netikiu mirties nėra .
Tai -laikinas išsiskyrimas ...
PAPRASTUMAS
Kai būni paprasta
Ir nuoširdi ,kalbi ir
atsakai už ištartą kiekvieną žodį
Ir akys spindi ,spindi ,
Nes džiaugsmo pilnos .
Sakai :mandra ,užrietus nosį !
Man tavo matymai keisti .
Negi turi mažai savo galvoje proto
Ir sugebi tiktai kalbėt tuščiai .
Nekaltinu tavęs ,
Kad toks bedvasis .
Vidus supuvo ,
Liko tik širdis ,
Kuriai sunku gyvent ,
Ją skaudžiai duria .
Įkalinta ji tavame kūne .
Sunku atsisakyti to ,
Ko niekad neturėjai ...
Nuprauščiau aš tave savim ,
Bet nežiau ar verta !!!
Išrauti medį reikia su visom šaknim ,
Kad pasodinus kitą
Jis galėtų augti .
Žemė viską girdi ,
Dangus viską mato ...
Nepasislėpsi ,neapgausi Visatos .
Save pateiksi ,
Kaip gražiai įpakuotą dovaną .
Atidarau ,deja -
Neįdomus pakuotės turinys ...
Žinok, tos mano akys -tikros !
Ir jos ne tau ...
Deja ,nuplėšta kaukė
Nuo tavo veido .
Liko tik tuščia , pilka , gili duobė
Tavo sieloje .
TU -MANO ANGELAS
Tu - mano angelas ,
Man siūstas iš dangaus .
Kaip gera jausti meilę -tyrą ,švarią ...
Tu-mano angelas ,
Šalia eini ir mano
Miegą saugai .
Tu -mano angelas .
Jaučiu tavo buvimą ir artumą .
Tu -mano saulės spindulys
Ir bučinys braškių saldumo .
Žandukai ,kaip
Raudoni obuoliai ,
Tokie skanūs ,sultingi .
Žodžiai ,kaip muilo burbulai ,
Juose tiek daug svajonių .
Tu man arti ,toli ,šalia ,
Linksmų , spalvotų
Karoliukų juostoj ...
Tu -akimirka trumpa ,
Realume prinokusi .
Tu - mano angelas ,
Sparnuotas baltas paukštis .
Tie tavo sparnai
Dideli ,nesutepti .
Skrendu
Ir nebaisus man aukštis .
Tu -angelas ,su tavimi esu rami.
KAIP SUPRASTI DANGŲ,SAVE
Kaip man suprasti dangų ? -
Apimtas liūdesio paklausė žmogus .
Nesuprantu savęs ,
Kūnas tapo sunkus
Ir liūdesys vis vaikščioja šalia .
Kaip man suprasti lietų ?
Kai lyja jo klausaus ,
Lašus skaičiuoju ir mąstau ,
Bet apie ką ,nė nežinau .
Voratinkliai minčių vis raizgos .
Nėra savų ...
Tie svetimi veidai ,
Negyvos akys ir lūpos mėlynos ,
Jose sustingęs kraujas ...
Kaip man suprasti saulę ?
Rankas link jos tiesiu ,
Sušilt bandau
Ir spindulį nešu tau savo saujoj .
Kaip man suprast tave ,
Ar vis dar moku ,noriu laukti ?
Kaip man suprast žodžius ?
Bandau juos rinkti.
Jų daug ,kaip išbarstytų akmenukų ,
Jų daug ...
Nukritę lapai kalbasi tapusavy.
Jų patalai įvairiaspalviai
Ir minkšti ...
Kaip man pajaust dienų saldumą ,
Kada pajaust kai ašara sūri ?
Kaip skrist ,
Kai neturiu sparnų ?
Tik mintys ir svajonės !
Kaip noris nors trumpam
Pabūt vaikut ,
Statyt smėlio pilis ,
Įsimylėt drugeli
Ir plasnot ,plasnot virš horizotų tolių .
Kaip man tave išgirst tyloj ,
Kai triukšmo tiek ,
Kad ausyse net spengia ?
Kaip norisi nutolt ,
Pamilus tą ,kuris tik žaidžia .
O gal nereikia nieko klaust
Ir niekam nieko nesakyti ?
Gulėt apsikabinus žemę ,
Į žvaigždes žiūrėt ,
Išlikt žmogum .
Žinau ir tu žinai ,
Kad tai nėra taip lengva .
AŠ NETIKIU ,MIRTIES NĖRA
Aš netikiu ,
Mirties nėra
Yra tik laikinas išsiskyrimas .
Tada tampi tokia lengva ,lengva ,
Toks paprastas tampa buvimas .
Aš netikiu ,
Mirties nėra ,
Yra kitoks kažkur gyvenimas
Ir siela aukštai danguje plazdena .
Buvimą tavo tą kaskart jaučiu
Ir sapnuose lankai mane ,
Kai pasiilgsti ...
Mirties nėra !
Pasaulis visas Tu ,
Kitoks tapo tavo gyvenimas..
Jame daugiau prasmės ,tikrumo ...
Mirties nėra !
Girdi ,kaip daužosi širdis ,
Nujausdama tą laikiną išsiskyrimą .
Aš netikiu mirties nėra .
Tai -laikinas išsiskyrimas ...
PAPRASTUMAS
Kai būni paprasta
Ir nuoširdi ,kalbi ir
atsakai už ištartą kiekvieną žodį
Ir akys spindi ,spindi ,
Nes džiaugsmo pilnos .
Sakai :mandra ,užrietus nosį !
Man tavo matymai keisti .
Negi turi mažai savo galvoje proto
Ir sugebi tiktai kalbėt tuščiai .
Nekaltinu tavęs ,
Kad toks bedvasis .
Vidus supuvo ,
Liko tik širdis ,
Kuriai sunku gyvent ,
Ją skaudžiai duria .
Įkalinta ji tavame kūne .
Sunku atsisakyti to ,
Ko niekad neturėjai ...
Nuprauščiau aš tave savim ,
Bet nežiau ar verta !!!
Išrauti medį reikia su visom šaknim ,
Kad pasodinus kitą
Jis galėtų augti .
Žemė viską girdi ,
Dangus viską mato ...
Nepasislėpsi ,neapgausi Visatos .
Save pateiksi ,
Kaip gražiai įpakuotą dovaną .
Atidarau ,deja -
Neįdomus pakuotės turinys ...
Žinok, tos mano akys -tikros !
Ir jos ne tau ...
Deja ,nuplėšta kaukė
Nuo tavo veido .
Liko tik tuščia , pilka , gili duobė
Tavo sieloje .