VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

10.25.Vėlinių prieblandoje

Zuzana Stunžėnienė, L P Sąjūdžio  I- ojo suvažiavimo delegatė

 

                             I.

Išėjau į nykią dykumą, nugairintą vėjų,

Perbridau šiugždantį  viksvyną,

Surinkau pagiry išmėtytus rąstus,

Surenčiau trobą protėvių vėlėms sueiti:

Užkamšiau sienojų plyšius samanomis  iš gojaus,

Nes visą  jaukumą pro plyšius

                             Būtų vėjai išnešę...

Įspraudžiau balaną  tarp lango rėmų,

Kad suskilusį  stiklą laikytų.

Gal pamatysiu,

Kaip kas nors atves paklydusią tyruos

Sesers ir brolio sąžinę.

                             II.

Belapiai medžiai ir dangūs aptemę.

Upeliais nuplaukė vėžės ir pėdos.

Vienakojis paukštis palaukėj gieda...

Tyliai baltuoja po klevu aukštuoju

Motulės šešėlis: nemirksinčios akys

 Į  priemenę žiūri,

Kolei pamato ant vagio kepurę.

Priemenėj kabo išaugti drabužiai,

                             Užkrosny metai, su vėtrom nuūžę...

Snaudžia sulytos vėlės po stogu,

Rūkais susisupę, kad nebūtų nuogos...

                             Zuzana Stunžėnienė

 Atgimimo ąžuolas,1988

 

Atgijo ąžuolas , pavasarį pajutęs ,

Šakas į saulę ištiesė visas.

Paliovė   šiaurės vėjas piktas  pūtęs,

 Saulėtekis supylė ežeran  varsas.

Apskaldytas , kelias šakas jau numarinęs

Į aukštą dangų žvalgos nuo kalvos

Ir regi ąžuolas -  vėl su vainikais eina  minios

                             Ir nešas akyse šviesiausią vardą

L I E T U V O S.

Vaikai ir seniai, ir pražydę meile jaunuoliai

Nešasi širdį ir dainas.

Atodūsiais piliakalnių šventų ateina

Mūs protėvių dvasia iš už kalvos ...

Sparnais plasnoja vasara ir vėjai,

Audringą gaidą nešasi daina.

-Iš kur, iš kur tokia minia atėjo?-

Parimus ant kalvos  paklausia Lietuva.

-Iš pamario ir iš aukštaičių krašto,

Nuo Nemuno ir iš Tolminkiemio versmės,

Iš  seno tolimo pirmosios knygos rašto,

Iš Žalgirio legendos ir kovų prasmės...

 

 

Atgal