VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

02.20. O LAIKAS NESUSTOJO

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

Suplėšiau kalendorius
Ir laikrodžius išmėčiau,
Kad dar ilgai padoriai
Ilgai gyvent galėčiau.  
 
Kad būčiau ir nesenčiau,
Ir nieko neprarasčiau,
Linksmai kaip Sančas Panča
Ko noriu, tą ir rasčiau.
 
Bet, Dieve, kaip aš klydau-
Juk laikas nesustojo.
Vos veidrodį išvydau,
Tiesiog nusikvatojau.
 
Kas iš manęs beliko?-
Pažinti negalėčiau
To seno, žilo, pliko,
Ir dantys- lyg akėčios. 
 
SAVAM LIZDELY
 
Savam lizdely būk ramus, mažuti,
Pilkasis žemės grumste vytury,
Juodi varnai tau pranašauja žūtį,
Bet tu čiulbėti Tėviškei turi.
 
Gal ir išnyks vardai lyg jų nebuvę,
Galbūt pasaulis žodžio netęsės,
Bet tu giesme pasveikinki lietuvį,
Kai jis į dirvą rugio grūdą sės.
 
NIEKUR NEPABĖGSI NUO SAVĘS
Stengiaus pabėgt nuo rūpesčių, nuo priešų,
Nuo baimės, skausmo ir visų bėdų,
Maniau, kad tokį kelią nusibrėšiu,
Kuris padės išvengti man klaidų.
 
Nesigręžiodamas ir nesustodamas vis bėgau,
Mačiau kitus kraštus, kitas gatves,
Tačiau nė truputėlio neatlėgo-
Nes niekur nepabėgsi nuo savęs.
 
BET AR JI SAUGI ?
 
Iš tautos kentėjimų išaugo
Mūsų Laisvė. Bet ar ji saugi?
Ne nuo priešo - tariamo jos draugo
Neapykantą nešiojančio širdy.
 
Kiek dar persivertėlių klastingų
Piktdžiūgiškai draskančių žaizdas.
Niekur neprapuolė jie, nedingo,
Neša mums nelaimes ir bėdas.
 
Kyšiai, "vsio zakonno", reveransai
Pseudotiesai praeities gūdžios.
Jie tik zombiai raudonajam transe,
Bet kiek daug, kiek daug jų "prie valdžios".
 
REITINGAI
 
Smunka reitingai kaip kelnės,
Bet ne diržas kaltas.
Čia, brolyčiai, kitas velnias,
Meistriškai įveltas.
 
Vos rinkimai priartėja,
Buvę ar nebuvę,
Reitingai, kas bus, jau spėja,
Laidomi liežuviai.
 
Tik ar verta jais tikėti?
Jūsų juk neklausia,
Virš kurio laikyti skėtį,
Kam šnibždėt į ausį.
 
Jei šio to verta makaulė,
Patys ir nuspręsit.
Tik balsuokit ne už kaulą -
Tikrą kelią rasit.
 
KAŽKAS
 
Kažkas vis nuolat persekioja, grobia
Mūs turtą, sąžinę ir meilę, ir mintis.
Net į eilėraštį įsiskverbia mikrobas,
Visi keliai, takai jo praminti.
 
Į širdį, smegenis, į ateitį ir praeitį,
Net ko nebuvo niekad ir nebus.
Ir pamažu jisai visus įpratina
Statyti jam šventoves ir stabus.
Atgal