Poezija
02.19. Prie tremtinio kapo
Marija Tebėraitė
Amžiną atilsį kuždės
Vėjuotą naktį pušys...
Prie mano kapo pastovėk
Saulėtoje gegužėj...
Aš amžinoj nakties tamsoj
Čia kalinys esu,
Man smėlio kapo glūdumoj
Ir šalta, ir baisu...
Kalnų ledynus aš liečiau,
Sraunias upes bridau,
Vilčių altoriuj kuo aukščiau
Trispalvę pastačiau!
Šešioliktą vasario jūs minėsit,
Man laisvės himną pušys oš,
Gal tik nesuprastas praeivis
Likimą mano apraudos....
Sugrįžkit į gimtinę
Sugrįžkit į gimtinę, broliai,
Iš vakarų ir iš rytų,
Aukšti bažnyčių bokštai moja,
Klausyti vakaro maldų.
Tai netiesa, kad mes įbridę
Į melo, nevilties marias,
Kad nėra išeities iš liūno šito,
Kad krintame į pragaro gelmes.
Dar stovi kryžiai pakelėse,
Dar elgetai nukrinta moneta,
Nušluosto ašaras našlaičiui mažutėliui
Ne tik gegužės saulėta ranka.
- Sugrįžkit į gimtinę, broliai,-
Jus šaukia Vakaro varpai,
Soduose lyja žiedlapiais žvaigždėtais,
Iš ilgesio išplauks rugiai...
Atgal
