Poezija

02.14.Valstybės šimtmečio jubiliejus

02.14.Valstybės šimtmečio jubiliejus

Vida Sereikienė

Gedimino prospekte ir vėl laužai liepsnoja,

Kaip ir tada, kai gynėm Laisvę... Atmintį dovanoja,

Braukiam džiaugsmo ašarą ištryškusią netyčia,

Suskambus varpams visų tautos bažnyčių.

Trispalvių jūroje nardo narsuolis Vytis,

Plazda vėliavos mūsų kiemuos ir širdyse...

Giedam Tautišką giesmę su draugiškų šalių atstovais,

Mūsų kariai Garbės sargyboj stovi...

Turim Tautos gimimo dokumentą, kurį

Profesoriui Mažyliui rasti buvo lemta,

Turim savąją trispalvę, narsųjį Vytį,

Su visais pasaulyje šiuo džiaugsmu galim dalytis...

Dėkokim visiems, kurie Lietuvą kūrė ir kuria

Užtai, kad šiandieną Laisvę turime!

Buvom pilietiški, todėl Ją ir apgynėm,

Kiekvienas dabar savaip šlovinam Tave, Tėvyne!

Kas bėga, kas plaukia, kas skrenda, kas rašo,

Kas maitina, kas slaugo, kas akmenį tašo,

Kas mezga, kas gydo, kas kuria, kas vaikus mokina,

Kas Tave, mano Brangioji, apsaugo ir gina...

Šalyje ir užsienyje tūkstančiai gražių renginių,

Minėjimai, eitynės, koncertai uždarų ir atvirų erdvių...

Kuriuose džiaugiamės, minime, mylime,

Bet daug ką širdies gilumoj ir nutylime...

Minint savo istoriją ir neramios mintys nušvinta,

Kai mūsų Viršūnės ima vaikščiot labirintais,

Užuot sprendę susikaupusį didžiulį darbų krūvį,

Betikslėms diskusijoms ir asmeninės naudos reikalams laiko turi.

Kai žvelgsim nuo šito šimtmečio minėjimo kranto,

Reikės Tautos susitelkimo - Vienybės garanto!

Tik tada mūsų, mūsų vaikų ir anūkų šviesi ateitis,

Atvers naujam amžiui Taikos ir Laisvės plačiąsias duris.