Poezija
11.18. Su laikmečio žyme
Jonas Laurinavičius
Nežinia,
Ką jūs čiulbėtumėte,
Ainiai mūs mielieji,
Jei atsidurtumėte
Mūsų vietoje?!
Visais laikais
Žmogus gyvent norėjo,
Auginti duoną ir vaikus.
Ir mokslų siekt,
Ir nebūt paskutinis.
Visais laikais
Kažkuo jis džiaugės
Ir liūdėjo,
Keiksnojo valdžią,
Darbdavius ir karčią dalią.
Ieškojo būdų,
Kaip įrengt pastogę,
Uždirbti pinigų,
Išlikti,
Sunkumus ištverti.
Ne mūs kaltė,
Kad būt laisvi
Mes negalėjom.
Žinojom: jei per daug
Ne vietoj išsižiosi,
Gali bemat
Gyvenimą sugriaut
Ir savo, ir vaikų.
Vieni norom,
Kiti su širdgėla
Bet duoklę laikmečiui
Mes atiduoti privalėjom.
Visais laikais
Mes buvome su Lietuva.
Tad prašome tave:
Atleisk, Tėvyne,
Už tai, kur klydome,
Nebausk per daug
Neklaužadų vaikų...
Kad ir kokie jie būtų,
Jie visad glaudės
Prie tavęs...
Atgal
