Poezija
10.24. Tuščias
Alfonsas Kairys,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Tu tuščias,
Kaip tuščia taurė.
Tu tuščias-
O gal tai buvo
Tavo gyvenimo esmė.
Atjojai
Atjojai, tu pavasari:
Mane dar suradai.
Ar surasi atklydęs
Metais kitais, kitais?
Ir vėl
Ir vėl pro langą žvelgdamas
Kaštonus aš regiu.
Gyvybės žiedus besiskleidžiančius stebiu.
Ar tu stebi?
Liūtys
Liūtys nuplaus
Visus gyvenimo nešvarumus.
Tik ar nuplaus
Žmogaus sielos skausmus!
Vasara
Jau liepa pakvipo medum,
Jazminas - pieno puta.
Bijūno daina sudainuota:
Žiedlapiais gimtoji žemė nuklota.
Mintimis
Mintimis aš šiandien skubu pas tave:
Norėčiau pamatyti,
Bet, deja,
Mus skiria toluma.
Kosminiu greičiu
Kosminiu greičiu praeitis atgyja.
Meni: buvome jauni,
Aistrų ir norų kupini.
Neužgeso niekas ir dabar:
Metai tik ne tie -
Į langą pasibeldė bar bar bar.
Ori senatvė
Oriai oru gyvenk...
Vis maža
Pasididino algas
Valdininkai, kiti...
Pensininkai irgi nenuskriausti:
Keli eurai
Ir jiems atskraidinti...
Stalas
Pensininko stalas - riekelė duonos,
Sriubos samtukas:
Štai ir dingo pridėtas dešimtukas!
Stalas (kieno?)
Barščiai - išskirtiniai,
Du antri patiekalai garuoja:
Jie klausosi, -
Kuo liaudis kvėpuoja.
Jam 80
Jam aštuoniasdešimt, o gal ir daugiau.
Vis prisimena gerus laikus: ryši kaklaraištį, dėvi švarką, nors ir nebemadingą...
Ir rytais, kol nieks nemato, šiukšliadėžėse kitų maisto likučius krato.
Kodėl? Ogi sąžiningai uždirbtos pensijos vos už būstą apmokėti užtenka.
Bet jis orus -
Kaklaraištį ryši...
Autobusų stotyj
Čia gali greit pigiai apsirengti -
Ir nemokamai - nurengs.
Dabartinės konferencijos
Paskaitos, šašlykas, būtinai pirtelės
Ir pagal norą dosnios panelės
Atgal
