Poezija
10.24. Laukų našlaitės
Birutė Silevičienė
Liūdi lauko našlaitėlė
Pagairėj viena.
Kas išspaudė ašarėlę,
Kokia neganda?..
Vario varpo duslus aidas
Dužo kalnuose.
Priešaušrio miglotas veidas
Alpo tamsose...
Ko dairais, gelsva ražiena,
Klykauji paukšte,
Jau ruduo laukais danginas,
Ir pilna aikštė
Medžių lapų pridraskytų
Kruvinos gėlos...
Lauki, kad kas pasakytų,
Kad rytys nustos...
Liūdi lauko našlaitėlė,
Akmuo pakelės.
Širdį taip stipriai sugėlė,
Kas paguost galės?..
Vien sužvarbę vėjai staugia,
Taškos lietumi...
Kas laukų našlaitės laukia –
Visi svetimi...
Atgal
