Poezija
10.10. Su ilgesiu širdy.
Vis
Jonas Laurinavičius
Mama vis klausia
Ir klausia manęs
Pavenčiuos po smiltim
Gulėdama:
Ar kas man neskauda,
Ar pavalgyt pietų
Nepamiršau,
Ar negeriu?
---------------------
Kasdieną
Jai laiškus rašau.
Kol
Turi žinot,
Kada jau grįžt namolei
Su lagaminais,
Ilgesiu širdy,
Kol dar yra,
Kas laukia ir tave
Sapnuoja,
Kol dar langai
Lentom neužkalti.
Jau
Pavargusios dienos
Toliuos ištirpo,
Pavargusios rankos
Tik lazdą kilnoja,
Pavargusios lūpos
Be bučinio virpa,
Pavargusios akys
Rūkais ašaroja...
Gal?
Per visą dangų
Balta balta drobulė...
----------------------------------
Ką žinai,
Gal baltuos debesų pataluos
Balti angelėliai
Guli?!
Jūratei
Ritas per jūrą
Grįžulo ratai,
Tyška nutyška
Sidabro purslai.
Sėdi ant kranto
Vienplaukė Jūratė:
Kur tas Kastytis?
Kur taip vėlai?
----------------------------
Pasikinkęs čia
Eiklųjį vėją,
Jis su gintaru –
Nemirtinguoju! –
Grįžulo ratais
Pas ją atskubėjęs
Baltijos auksą
Pažerdams
Prie kojų.
Trys
Pirmas žodis –
Mama,
Antras žodis –
Gimtinė,
Trečias žodis –
Lietuva.
Aš sudėjau juos
Ir išėjo man:
Visas
Gyvenimas.
Atgal
