Poezija
09.30. Kopos
Birutė Silevičienė
Smėlio kopos akį vilioja…
Jūra, rodos, arti ir graži.
Ji sugrįžti mus kviečia,
Atskubėjus bangų ūžesy.
Gal ji gintarą bers į krantą
Ir laimingi mes grįšim atgal?
Vėrinėliui kriauklelių pririnkę –
Paklajosim pakrantėje jos.
Ji rami, kad esame trise.
Per bangas ji kažką vis kartos,
O aplinkui žuvėdros klykaus
Ir pritars atskubėjus bangoms.
Kodėl kvietė jūra sugrįžti,
Ko viliojo per kopas prie jos?
Gal norėjo mūs likimus paglemžti,
O, galbūt, kai sunku, pasidžiaugt?!
Liko kopose brydės mūsų
Ir paveikslai kopų gelsvų.
Mums negaila laiko praleisto
Prie Baltijos jūros krantų...
Atgal
