Poezija
09.26. Ne per anksti
Kęstutis Trečiakauskas
Kartais svarstome tarytum užkerėti,
Klystam, painiojamės tarp visų galų.
Niekada ne per vėlu pradėti,
Tiktai baigti kartais per vėlu.
Stovi laikrodžiai. Nebesveria svarstyklės.
Ir nebūna taip, kaip tu tikies.
Abejok, bet visad būki tikras-
Atsakyti tau vienam reikės.
Kas jie?
Kas jie? Ar aukos, ar tikri herojai,
Ar tik legendų nemarių tęsėjai?
Kadų kadais palikęs šventą Troją,
Negrįžta į Itakę Odisėjas.
Ir Prometėjas prie uolos prikaltas-
Jo kepenis nuožmus sparnuotis lesa.
Ir karstas Sniego karalienės šaltas,
Ir liepsnos pragaro lig šiolei neužgesę.
Klajoja po pasaulį Ahasveras,
Neleidęs pailsėt prie slenksčio Kristui,
Pandoros skrynią nelemtai atvėręs,
Ir tas savęs pateisint neišdrįstų.
Kas jie? Vardai iš atminties ar knygų,
Įaugę mums į sąmonę ir mintį?
O gal tik ieškome surast sau lygų,
Ir vis negalime nusiraminti.
Atgal
