Poezija
08.19. Pirmasis pasimatymas
Birutė Silevičienė
Jaunystės vėją pasigavęs
Skubu alėja, skubu...
Į savo pirmą pasimatymą
Su rožės žiedeliu rausvu.
Širdis džiaugsmingai stuksi,
Kiek jaudulio manyje!
Matau ją prie tilto stovinčią
Pavasario žiedų apsuptyje.
Tokia balta balta kaip obelėlė –
Skara išausta iš žiedų
Tu apsisiautusi pečius žvelgi
Į kirus, nardančius tarp bangų.
Einu ir nedrįstu prakalbinti...
Akimirkų žavių nenoriu sustabdyti...
Užteks mums laiko susipažinti
Ir rožės žiedą jai įteikt...
Išgirdus mano žingsnius –
Rankas ištiesi ir tari:
-Dar pastovėkim minutėlę
Į kirus žvelkim iš arti...
-Matai, kokie darbštuoliai –
Kaip moka žaisti vandeny.
Smulkutę žuvį pasigavę –
Į erdvę kyla nešini.
Saulutė spindulių pažėrus pluoštą
Apšviečia Tave tartum nuotaką.
Ir ištiesiu aš rožę –
Sušildytą savajame delne.
Glaudi žiedelį nuraudusį –
Saulės spindulių dukra.
Tokia tyra kaip ašara –
Vaizduotėje sutelpi visa.
Aš negaliu ištiesti rankos,
Paglostyti kasas Tavas.
Matau, kaip bangos upėj rangos,
O mano svajos vejas jas...
Tave jau įpyniau į upės bangas,
Į saulės pluoštą spindulių.
Sujunkime savas svajas
Ir eikime gyvenimo keliu...
Atgal
