Poezija
08.01. Kaip tavęs man nemylėti...
Birutė Silevičienė
Kaip tavęs man nemylėti,
Jei minty manoj esi.
Į saulutę nepalyginti,
Kai šypsnį į mane tiesi.
Kaip tavęs man nemylėti,
Jei akyse veidrodžiu esi.
Kaip gerumo žvilgsny nematyti,
Kai mintis toki aiški.
Kaip Tavęs man nemylėti,
Jei kalba tokia švelni.
Ir širdis, negalinti tylėti,
Kai aušta diena šviesi.
Kaip tavęs man nemylėti,
Tam eilėraščių, dainų sraute.
Kai širdis lyg styga virpa,
Ir daina skamba graži.
Kaip tavęs man nemylėti,
Jeigu laimę savyje neši.
Skausmo ašarą man nušluostai,
Į gyvenimą naujai keli.
Kaip tavęs man nemylėti,
Jeigu tavimi tikiu.
Kaip gražiausiu vardu nepašaukti,
Kai tave visur regiu.
Kaip tavęs man nemylėti,
Jei širdyje esi,
Kaip lig Tavęs pakylėti –
Meilės ilgesiui širdyje šauktis?
Gal vis būkime kartu,
Kad neklaidžiotų mūs mintys.
Už tave brangesnio neturiu,
Kurs kelius gyvenime pramintų.
Atgal
