Poezija
08.01. Mėgstu rymoti
Vladislava Kursevičienė
Mėgstu rymoti prie lango,
Mėgstu į tolį žiūrėti,
O mintys vis šoka tango
Ir verčia mane liūdėti.
Mintys neramios lekia,
Jos veja tolyn viena kitą:
Prisimenu pievoje taką
Ir pievą rasotą šitą.
Pievoj žydėjo purienos,
Lyg nuotaka ieva balta,
Buvo be rūpesčių dienos...
Kur dingo vaikystė mana?
Viskas prabėgo pro šalį,
Rodos, žirgais nušuoliavo...
Niekas pakeisti negali
Tik vieno likimo savo.
Visada tikėjau
Visada tikėjau
meile ir draugyste,
visada:
meilė neišduoda,
draugai nesipyksta
niekada.
Bet tai tik svajonė,
tik saviapgaulė,
ji žiauri.
Kai išduoda meilė,
tai širdis nerimsta
nekantri.
Pokario moters dalia
Kai paaugai, išgražėjai
Ir, kaip dera ištekėjai,
Dirbti kolūky reikėjo:
Pinigų mažai mokėjo,
Karvės mūkė, vaikai verkė,
Prisigėręs vyras knarkė...
Kaip visur suspėt?
Vis bėgiojai, vis skubėjai,
Visai savęs negailėjai,
Todėl šiandien ligos spaudžia,
Tai čia gelia, tai čia maudžia.
O tu nori būt naudinga,
avai šeimai reikalinga –
Ką gi tau daryt?
Reik važiuoti į kelionę –
Juk keliauja kiti žmonės,
Nes kiekvienas optimistas
Sieloje yra turistas,
Į kitus kai pasižiūri
Ir pasidžiaugi kuo turi –
Traukiasi liga.
Į jaunus jei tik žiūrėsi
Ir jaunystės pavydėsi,
Jei stenėsi ir verkšlensi,
Tai greičiau tiktai pasensi.
Pesimizmą mesk į šalį –
Jaunas amžinai negali
Būti joks žmogus.
Atgal
