Poezija
07.25. Gyvenimo takas
Birutė Silevičienė
Gyvenimo takas išmatuotas žingsniais.
Gyvenimo take – akmenėliai nurinkti.
Gyvenimo take – akys prašneko.
Gyvenimo take – žvelgei ne kartą.
Bet lėmė gyvenimas mums susitikti,
Kartu nugyventi ilgus metus.
Gyvenimas leido viens kitą pamilti,
Gyvenimas skyrė nešti vargus.
Džiaugsmą ir vargą mes nešėme kartu,
Atžalėlės skleidėsi, augo
Į senatvę įbridom abu
Ir nueisim vėl tik kartu.
Užteko to mums artumo,
Mūsų meilės ir džiaugsmo dienų.
Ką be tavęs, mielasis, daryčiau?
Kaip nueičiau viena taku?
Nežinau, ką gyvenimas dar paskirtų,
Kokį kryžių uždėti pajėgtų?
Aš sutikčiau užmigti kartu –
Nepakelti vienai skausmingų dienų.
Nakties miražai
Tiesia patalą žemei tamsų naktelė
Ir ramybė užlieja laukus.
Tas dangaus karalaitis mėnulis
Žvaigždžių kilimu žemę užklos.
Mes gėrėsimės neaprėpiamu grožiu dangaus,
Kai įkvėpsime tyro oro gaivaus,
Iš gyvybės šaltinio atsigersim vandens,
Atgiję, pailsėję miegui ištiesim rankas.
Tas dangaus karalaitis mėnulis
Visą naktį prie mūsų lovelės budės.
Toks saldus kaip vaikystėj miegelis –
Išvargusiam kūnui stiprybės suteiks.
Ankstų rytmetį mėnulis kvatosis,
Kai saulutė – princesė dangaus –
Visus žadins iš miego, šypsosis,
Nes darbai laukia rankų žmogaus.
Atgal
