Poezija
02 04. Ačiū Tau
Birutė Silevičienė
Tu didelis mano pasaulis –
Tavyje sutalpinti noriu visus.
Koks tyras padangėje debesėlis
Vis vilioji į tolį mus...
Lėtai slenka tamsėjantis debesėlis,
Saulužės jau negaliu matyti.
Koks žiedų aplink gražumėlis –
Džiaugsmo ašaras tenka nubraukti.
Noris motinai žemei nusilenkti
Už grožybes suteiktas mums.
Noriu Tau vienam dėkoti
Į gyvenimą atkėlus vartus...
Jau galiu regėti laukus ir pievas,
Liesti gėlių žiedus kasdieną.
Ačiū Tau, pasauli mielas,
Už gyvybės naują giją...
Mūsų giria
Tai tylu, ramu
Šitame miške –
Pasakėlę seka
Žalioji giria.
Vėl bėgu pramintu
Jaunystės taku.
Sutiksiu čia draugę
Vaikystės dienų.
Sieloje taip gera –
Draugę sutikau.
Girdime medžių lopšinę
Gražiausių dienų.
Oi, giria, giria,
Mano mylima.
Oi, jaunyste, Tu –
Skambioji daina.
Pasėdėsim, pailsėsim
Po dienos darbų.
Tau, tik Tau kartosiu
Širdimi - "myliu".
Mano žvilgsnį tyrą –
Tujen išskaitysi,
Mano širdies balsą –
Krūtinėj pajusi.
Oi giria, giria,
Oški, oški Tu.
Gera, gera bėgti
Jaunystės keliu.
Atgal
