Poezija
01 21. Užsisėdėjusiųjų proveržis
Vaclovas Deksnys
Rinkėjai jau ne kartą siekė,
Sumažinti seimūnų kiekį.
Ir išrinktiems tą mintį piršo.
Šie, ką žadėjo, greit pamiršo.
O štai valstiečiai ir žalieji,
Į Seimą pernai išrinktieji,
Tuoj ėmės darbo. Ką žadėjo-
Ledai, atrodo, pajudėjo.
Jau kad sukilo oponentai,
Kuriems pats laikas- ruoštis rentai:
Neva valstiečiai- populistai,
Tikri nevykėliai, artistai!..
Gi patys, proveržį žadėję,
Minkštoj kėdėj ilgai sėdėję,
Tiek snaudę, žaibiškai atkuto,-
Jų proveržį tik kėdės juto...
Net koalicijos bičiuliai,
Padėt valstiečiams pasisiūlę,
Kėdžių prarast nebesutinka.
Dėl to pati draugystė trinka.
Valstiečiams reik linkėt tvirtybės,
Tvirtos, nesenkančios kantrybės.
Jei tik krypties nekeis valstiečiai,
Parems juos Lietuvos piliečiai.
Atgal
