Poezija
12 20. SUPASI SNAIGĖS
Alfonsas Kairys
SUPASI SNAIGĖS
Supasi snaigės
Vėjo lopšyj:
Mena save kūdikystėj...
Ar tu save joje meni?
PŪSTELĖJO
Pūstelėjo stiprus vėjas -
Snaigė paskendo jo sūkury.
Kaip ir mūsų gyvenimas:
Atėjai - išeiti turi...
TAČIAU
Džiaugiesi su krintančia snaige
Akimirksniu, gyvenimo sekunde.
Šia... tik šita
Kas žino, ar bus kita.
Tikėk, kad bus dar ne viena,
Bus dar kita.
DANGAUS PASIUNTINYS
Dangaus pasiuntinys - snaigė -
Ištirpo mano veide,
Bet man nešalta:
Juk tai Dievo dovana.
MAUDOMĖS
Maudomės sniego pataluos
Šaltuos, bet mums šiltuos:
Prisimename: gyvenime buvo
Ir šilta, ir šalta
Čia ir atokiuos kraštuos.
Atgal
