Poezija
12 06. Sielų susiliejimas
Liudmila Olifson-Cerenia
Sielų susiliejimas.
Susijungimas jausmų –
Meilės gimimas.
Tos euforijos
Nepažeisi
Viena akimirka.
Suspausk delnuose,
Nepaleisk
Minučių šių.
Ir neišgąsdink,
Nepražiopsok,
Kelias šviesus su jomis.
Papildys mus
Sielos grožiu
Meilė. Laukimas.
Mokės mus
Sušildyt, išsaugot
Einant tamsoj.
Meilės žodžiai
Kibirkštys širdžių –
Sielos ugnelė.
Skrieja svajonė,
Traukia ji
Link stebuklingos žvaigždės.
Siela
Kad išmesti iš sielos apmaudą
Lyg nuo dulkių neužtroškus.
Turėti nors truputį kantrybės,
Nusiraminti, kad jis atsitrauktų.
Visiems kartais skauda sielą,
Kažko reikalauja ir verkia.
Tai linksma, tai liūdna,
Tai kartu, tai laukia sėkmės.
Nežino, kaip rasti ramybę,
Susipainiojo, suklydo.
Iš kelio tiesaus staiga išklydo,
Pailsėt atsisėdo. Pavargo.
Ir pagaliau tai suprato,
Ko jai vis trūko.
Dėmesio visų ji sau laukė,
Jai rodės, kad buvo per maža.
Bet štai ji išgirdo
Žodžius jai pašnabždėjo kažkas.
Pasidalinki šiluma, siela!
Ir neliksi vieniša.
Aš kvėpuoju tavim
Naktį girdisi virpėjimas švelnus žvaigždžių,
Vilioja į save palaimos svajones,
Apšviečia mus spalva auksine,
Iš aukštybių žiūri nušvitusiu žvilgsniu.
Atsiplėšė šaunioji žvaigždė,
Prašvilpė ietimis,
Bet mes suspėjom troškimą
Sugalvoti abu su tavim,
Kad eitume kartu per gyvenimą,
Šalia vienas kito,
Gavę palaiminimą
Gęstančios žvaigždės.
Aiškioj sueity debesų mes tyloj abu,
Švyti akyse žvaigždėta ugnis,
Ir mums skamba vėjo lengvas bliuzas,
Aš tavimi kvėpuoju, dėl tavęs meldžiuos.
Iškviesk akistatoj su tavimi
Ir krūtinėje - širdies ir sielos džiaugsmas.
Kaip maldą šnabždame mes meilės žodžius,
Nuo kurių tiesiog sukas galva.
Saugok viltį
Nesupratingumo siena
Piktai stojasi piestu.
Vogčiomis meilikauja, į save vilioja.
Vaiposi. Taip jai patogiau.
Sakyk, kaip išlieti sielą,
Kad išsklaidytų abejones?..
Jos nekrėsk kaip kriaušės,
Trauka į tinklą gudriai supinta.
Vilties nedaužyki į stiklą,
Širdį šukėmis žeisdamas.
Netempk nublukusio šleifo –
Praeities dienas prisimindamas.
Paprasta save į kampą įstumti,
O išeitį surasti sunkiau.
Tegu tik nebūna vėlu
Surasti, kas reikalinga.
Iš rusų k.vertė Birutė Silevičienė
Atgal
