Poezija
11 08. Genamų genami
Algirdas Kavaliauskas
Genami...Nejauku,
Trankosi virš galvų,
Bet ne rimbą girdžiu.
Nors tikrai nelengviau,
Bet įpratinti jau.
Sakot: šėlsmas bangų
Ir jiems graso. Tikiu.
Reikia vengti visų!
Kaip? Lengvai surastų –
Neišvengsi bausmių,
Čia per menkas esi,
Žinoma, paklūsti,
Žinoma, nevisi...
Tik suprast negali,
Kas gi gena tave.
O kai jau supranti,
Pajunti, kad esi
Tame pat sūkury –
Genamų genami.
Šviesa
Vandenynas ir žemė baltai susilieję.
Nesuprantamai spindintis paslaptingas ledas –
Bet ilgimės tos žemės, iš kurios atėjom –
Mintyse įsirėžęs gimtinės peizažas.
Ledjūrio tyrai tarsi beprasmybė –
Kartais pradingdavo bet kokie norai.
Beprasmius dalykus suprasdavo šauktiniai
Įrengdami atsarginius aerodromus.
Matydavom kaip naikintuvų ugnys ir riaumojimas,
Išbaidydavo aplinkui visa, kas tik gyva.
Mus bergždžiai bandė speigas, pūgos ir tamsa,
Nes pasiklyst neleido gimtų namų šviesa.
Suktinis
Tuščią butelį paguldę sukam,
Žiūrim į gražias akis ir kai ko tikimės.
Žaidžiam azartiškai ir negalvodami,
Juokaujame, bet stengiamės neperžengti ribų.
Kaip dera vyrams: sulig supratimu –:
Apglėbiam drąsiau, bučiuojam karščiau
Ir butelį sukam dažniau.
Iš pilno įsipilam, geriam, vėl geriam –
Nuplaukia riba, nes mes jau karaliai.
Tušią butelį sukam, vis sukam –
Nelabai pasakytume, kodėl taip darom.
Žiū, vėl pilnas butelis ant vaišių stalo.
Stengiamės, juk tai patinka panelėm,
O gal mums patiems, – ir maukiam be galo.
Pilam ir pilam, juk nėra jokios ribos.
Išsipagirioję stebimės:
Likę vieni,
O jų – nė vienos.
Pasikeitimai
Pasikeitimai, laukiami pasikeitimai,
Žmonės išvarginti, ko griebtis nebežino:
Sulaukiama visų susitelkimo.
Tik ar neatsivys įsisenėjusios bėdos.
Ir gąsdinsis visi, kas tik netingi –
Pavargę mintys nuo žmogaus pabėga.
Beminčiai neturės iliuzijų dėl teisingumo –
Bet radosi, kurie sunkumų nepabūgo!
Palenktyniaujama – kurie daugiau išmano.
Vytis šuoliuoja, baigės baugios dienos.
Džiaugsmo euforijoj ir pasiklysti galima,
Kol dar neišardyti keršto bėgiai.
Pasikeitimai – laukia jų visi
Ir tikisi nebūsią nuvilti.
Būna
Būna – perkūnai trankos,
Ant stalo vaišių mažėja,
Girti nubudimai užtrunka,
Užstalės šmaikštuoliai asilėja.
Žino vieną tiesą netiesą,
Bet ar ji jų – neišmano.
Svarbu kam nors prieštarauti –
Ir savo netiesoj užsidaro.
Sminga
Ideologinės utopijos dogmos gajos,
Jų propaganda, tai ne vienadienė akcija.
Žodinis teisingumas daug ką gali
Ir iš esmės formuoja baugią situaciją.
Dygus žvilgsnis su mintimis tulžingomis –
Lyg chameleonas pasiryžęs apkerėti,
Simpatijas antipatijas versdamas intrigomis –
Nesuprastas: pasveikint nori ar nudėti.
Išsikalba rūsčiai apie programų kovą,
Tiesos siekimą iškelia aukštai aukštai.
Kalbos netrukdo plėsti kompromatų karą:
Junti kaip sminga keršto mirtini nagai.
Arba
Be ironijos ir be dviprasmybių,
Be baimės apsirikti nuoširdžiai sakau:
Išauš diena, matysim – bus geriau
Arba sulauksime nusivylimo...
Ne vieną kartą jau payrėm,
Bet vis tiek vylėmės –
Negali būti kaip tada,
Kai laukdami sulaukėme:
Geriau... kaip visada.
Nors tiesą žino tik dangus.
O jeigu jis sakys: arba?
Bet jau manęs nebus tada..
Atgal
