Poezija
08 06. Plasnokite, dainos
Prof.habil. dr. Danielius Gužas
Per birželio pirmąsias dienas
vilnijo meno ir muzikos bangos,
Nemuno slėnio kalnelių žalumoj
liejos žodžių širdingos spalvos.
Didžiuojuos savo brandžia aš tauta,
gimtaisiais slėniais, siūbuojančiom giriom,
kur ąžuolynai išsilieja dainom,
čia gėrio ir grožio dvasinga šalis.
Skambėkit, įtemptos stygos,
ir liekitės, dainos, kartu.
Pajutę sieloj grožio palaimos jausmą
džiaugsimės rožių žiedais nuklotu keliu.
Reikia paeit ir dygliuotu taku,
išbandyti save, ir svetimą skausmą pajusti.
Pasidžiaugti, kai linksma kitam,
išgirsti pasaulio harmonijos skambesį.
Kaip norisi būt užliūliuotam
sklindančių žmogaus balso bangų,
sunku jas sugauti, pasklidusias
po pasaulį drąsiausių žmonių.
Čia mūsų žemė, čia mūsų kraujas,
pralietas dėl laisvės savos.
Čia brolių kovota, aukotasi
dėl Tėvynės – savosios, gimtos.
Plasnokit ir skriskite, dainos
po plačiausias šalis.
Nugalėkime skausmą džiaugsmu,
ir gyvenime daugiau jo nejusime.
Atgal
