VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Poezija

06 07. Pavasaris Vilniaus senamiestyje

Regina Jakučiūnaitė

Į senamiesčio

Kiemus

Nusileido

Lengvučiai

Balti

Debesėliai.

Obelys – tarsi

Nuotakos:

Audžia

Nuometus

Dūzgiančios

Bitės...

Katinai

Raito

Uodegas

Ant palangių,

Traukia

Dainas

Mėnesienoje,

Klausosi

Jaunos

Katytės...

Varguolis,

Šlamėdamas

Menkais

Skudurėliais

Nuliūdo:

Išnaršė

Visus

Kampus

Ir nerado

Nieko!

Žvirbliai

Padūkėliai,

Dulkėse

Išsimaudę,

Čirkšdami

Maudykles

Palieka...

Varna,

Ilgai

Stebėjusi

Kiemą,

Riebų

Kąsnelį

Pačiupo.

Vaikas,

Paleidęs

Iš rankų

Bandelę,

Gailiai

Patempė

Lūpą...

Jaunimas

Ant suolelio

Krykštauja,

Dalijasi

Asmenukėmis,

Bando

Dainuot:

Jie dar

Nežino

Žodžio:

Liūdėti...

Pavasaris,

Visi

Kraustos

Iš proto,

Širdis

Atvira

Meilei,

Akys

Liepsnoja,

O lūpos

Šnabžda:

Mylėti....

AŠ – Bernardinų kiemo obelis

Aš –

Tarsi

Bernardinų

Kiemo

Obelis –

Kur-ne-kur

Baltas

Žiedas

Įsivėlęs.

Dar  vis

Stiepiuos

Aukštyn,

Žvelgiu

Gilyn,

Vilioja

Dar vis

Dangaus

Mėlis.

Viršūnės

Spindinčių

Kalnų,

Man

Moja,

Kviečiasi

Į kelią,

Ir tuntai

Žėrinčių

Žvaigždžių

Padovanoja

Man

Žvaigždelę...

O šalia

Rūmų

Didelių,

Jaučiuosi

Aš kaip

Niekad

Jaukiai!

Neatskrenda

Čia

Vyturių,

Ištirpo

Spengianti

Palaukė.

Tik kaimo

Šunys

Taip

Seniai

Mane

Išloję,

Išlydėję,

Atsiunčia

Ilgesį

Namų

Ir gaivų

Šuorą

Laukų

Vėjo...

 

Atgal