Poezija
05 31 Lietuvai
Birutė Silevičienė
Myliu tave, Tėvyne,
Tu man gražiausia esi
Pasaulyje kitos nerasiu
Tu man širdy švieti.
Kiekvieno mūsų širdyje
Esi valstybė Lietuvos.
Šiandieną pasaulis žino
Trispalvę vėliavą tautos.
Mes turime Kudirkos himną,
Mes turime lietuvių kalbą.
Mes turime darbštuolių būrį,
Upes, ežerus ir Baltijos jūrą.
Myliu tave, Tėvyne,
Kai sodai skęsta žieduose.
Kai žmogus žmogų apkabina
Ir liejasi širdžių daina.
Tu man vienintelė, Tėvyne,
Širdžiai kampelis mielas.
Tavyje žydi pievos
Ir plazda trispalvė vėjuje.
Laiminga laisvės vėjuje
Gyvuok atgimusi tauta!
Čia gyveno mūsų ainiai,
Čia mūsų žemė - Lietuva!
Pavasario daina
Atgijo iš naujo žemelė juoda.
Žaliu rūbu ją pavasaris rėdo.
Švelniai paukščių dainelė nuaidi,
O širdyje gerumo, veržlumo gaida.
Žmones kelia ir budina saulė,
Spindulėlius šiltus skleisdama.
Sužvarbėjusią sielą gaivina
Atbėgus pavasarinė daina.
Kiek gėlelių į pievas subėgę
It bitučių darbštuolių šalia.
Kaip gražu! Pavasarėlio sulaukę –
Pabūkim gamtužės darna.
Tegul mūsų sielose bus atgimimas,
Meilę, gėrį, džiaugsmą – talpinkime.
O į širdis gerumas tebėga –
Kam jo reikia ir skirkime.
Vyšniom žydint
Pražydęs vyšnios žiedelis
Supas lyg vaikas ant šakos.
Čia atbėgusios mintys pailsi –
Tartum ant rankų Mamos.
Paukščiai čiulba, daineles niūniuoja –
Neatskirti – kieno tie balsai?
O dirvonais pempės vis šoka –
„Gyvi-gyvi“ – kartoja nuolatos.
Vyšnių baltumas – nekaltybės ženklas –
Tik saulutėje nukaista jų veidai.
Šitą grožį šakos vos išlaiko,
Ginasi nuo vėjo išdidžiai.
Tau nuskinsiu vyšnios žiedą,
Kur sužydo po langais.
Tegul bitės ramiai dūzgia
Mane prisiminę vakarais.
Tegu skamba meilės dainos,
Tegu širdys moka džiaugtis.
Tu esi gražioji vyšnia –
Mano rankose pražydus.
Atgal
