Poezija
05 24. Čiudakovai atminti
Algirdas Bikulčius
Ant užuolaidos – rūtos šakelė...
Nemarios uvertiūros garsai...
Traviata... Nuščiuvo salė,
Ėmė plėstis, aptemo ir – štai:
Per užuomaršos nuotolio griovą,
Per būties sueiliuotus metus
Violeta – Čiudakova
Stebuklingai prabilo į mus.
Nuulbėjo ir tykiai užgavo
Širdyje paslapčiausias stygas,
Rezonanso prisėmė jo natas,
Suvilnijo sielos bangeles.
Per istorijos laikmečio barą
Ir per stygių kasdienės narsos
Ji grąžino mums nuostabos žarą
Talentingumo dausos.
Visą operos poelgį lėtą
Nepamirštamo balso aidais
Čiudakova – Violeta
Vėl dainavo žaviai, kaip kadais.
Trikdė opera rūmų orumą
Jos prisiminimų alsys.
Čiudakovos dainos nuoširdumo
Bendraamžiai ilgai dar klausys.
Karoliniškėse
Ir vėl aš einu pakrante Neries,
O žvilgsniai jos krantų didingais skardžiais klysta...
Čia supama sraunios vilnies,
Liūliuojama lakštingalų suokimo –
Žydėjo ievomis mana jaunystė.
Veik viskas – kaip anuomet čia.
Štai ten – ant minkšto smėlio paplūdimio
Atokaitoj kaitindavausi saulėje būry draugų,
Klausydamas ramaus pušų ošimo
Ir vandens čiurlenimo liūliuojančio vaga plačia,
O čia –
Iš kur žemyn pasižiūrėt baugu –
Ten, kur lazdynai supasi liauni,
Takais barstydavomės skardžio aukštumoj.
Stebėdami, kaip ritasi per seklumas
Neries srovė srauni,
O senas tiltas jungė jos krantus abu.
Už jo dūluoja Vingio parkas sutemoj.
Toliau žėruoja Vilniaus ugnys vakarinės,
Jos miega, žybčioja melsvoj migloj
Ir žaidžia virpančioj Neries vilny.
Dažniau, prie kaimo pievoj,
kyla baltos ūkanos naktinės
Ir ganosi arkliai.
Štai, ąžuolas pasviręs ties skardžiu,
Po juo tarpukalnėj giliai,
Kur augo tankūs vešlūs krūmai,
Dabar tamsuoja alksniai, ievos ir aukšti karklai,
Užtvindyti lakštingalų balsų skardžių.
Jau Nerį gaubia ūkanos lyg dūmai.
Ateidavome, būdavo, tokiu laiku
Pasiklausyti lakštingalų balsų.
Vėliau dažnai gyvenimo kely,
Prisiminimais pas mane sugrįždavo šitie krantai žali,
Smėlėti statūs skardžiai ir Neries srovė gili,
Lakštingalų balsai tyloj nakties...
Karoliniškės – žemės kampelis grožio ir rimties.
Jame – žalioj pakrantėje Neries –
Žydėjo ievomis mana jaunystė.
Atgal
