Poezija
05 21. Žiedais kvepiančios poeto Ipolito Skridlos eilės
Loreta Nikolenkienė
“Pamąstymai“ – penktoji poeto knyga. Jon autorius išliejo mintis apie gamtos grožį, asmeninius išgyvenimus. Yra eilėraščių, skirtų artimiesiems, draugams, kolegoms, šeimos nariams. Poezija labai melodinga, pagal jo eiles kompozitoriai kuria dainas.
Nedejuoja ir nepasiduoda metų bėgsmui, visuomet kupinas naujų idėjų, o nuoširdūs komplimentai pasiekia kiekvienos moters širdį.
Ieškojimas
Einu. Kažko ieškau,
Stebiuosi, pykstu.
Norėčiau surasti
Turtus Eldorado,
Bet jų, kažkodėl, nerandu.
Kalbinu akmenį,
Glaudžiuosi prie beržo,
Gintarus jūroj renku...
Ir nebereikia man Eldorado,
Lobius aš čia surandu.
Mano gimtinėj
Deimantais lyja,
Auksu suspindi rasa,
Širdį ir protą
Švelniai gaivina
Gintaro jūros banga.
Todėl ir nereikia
Man Eldorado,
Svetimų jūrų,
Šiltų kraštų.
Čia – mano kraštas,
Čia – mano namas,
Aš čia laimingas,
Nes čia gyvenu.
Nuoskauda
Mes patys save sunaikinsim,
Mes patys, o ne svetimi.
Ir žodį, ir raštą brangintą,
Paliksim gilioj užmaršty.
Jau anglišką žodį, kaip kąsnį
Lietuviškos duonos, vartojam.
Nebojam, kad galim prarasti
Mes savąją kalbą senolių.
Šou, biznis kultūrą išgujo.
Nusuk mūs tautiečiui nors sprandą,
Ieškodamas širdžiai jaukumo,
Jis tautiškos dvasios neranda.
Sunku jau suprasti lietuviui,
Kam iškabos skirtos, reklamos,
Kodėl ir kalboj, ir raštijoj
Svetimkūniai skinasi kelią.
***
Branginkime gimtąją kalbą,
Kaip savastį savo tautos,
Tegul ilgus amžius ji skamba,
Kaip varpas laisvos Lietuvos.
Atgal
